FACEBOOK INSTAGRAM

Tvarus gyvenimas
Tvari aplinka
Tvarūs namai
- Namų švara
- Virtuvė
Pokalbiai
- Bendruomenė
- Tvarus verslas
Kontaktai

FACEBOOK INSTAGRAM

Klimato krizė

Klimato politika karo Ukrainoje akivaizdoje

Glifosatas – didvyris ar nuodas?

Klimato krizė ir virusas: kas bendro?

Popierinis, plastikinis ar daugkartinis?

Kategorijos

Kategorijos

Archyvai

Archyvai

FACEBOOK INSTAGRAM

Kompostavimas. Kas tai ir kam tai skirta žino da

Kompostavimas.
Kas tai ir kam tai skirta žino daugelis. Apie kompostavimą kalbama gana seniai, jis net buvo beveik madingas, išpopuliarėjus šiuolaikiškiems interjerams pritaikytoms kompostavimo talpoms. Tačiau kompostavimas dar nesulaukė savo šlovės olimpo, o kadangi ši besibaigianti savaitė oficialiai yra supratimo apie kompostavimą savaitė - pasikalbėkime apie kompostavimą.

Kompostavimas – tai prižiūrimas natūralus procesas, kai organinės atliekos paverčiamos dirvožemiui bei augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu, vadinamu – kompostu.

Kodėl verta kompostuoti?
Yra kelios priežastys, kodėl verta ir reikia kompostuoti. Galite išsirinkti jums labiausiai patinkančią ar jus geriausiai motyvuojančią.
💶 Pirmiausia kompostavimas yra labai praktiškas sprendimas, gerokai sumažinantis atliekų išvežimo mokesčius. Kompostuojant galima perdirbti daugiau kaip 50 % buitinių atliekų, tad jūsų buitinių atliekų konteineris prisipildys gerokai lėčiau.
🌱 Antrasis argumentas - nemokamos trąšos. Kompostu patręšę žemę grąžinsite dirvai prarastas medžiagas ir pagerinsite jos kokybę. Kompostas tinkamas tiek darže, tiek šiltnamyje, pakeltose lysvėse, balkono darže ar kambariniams augalams. O jei neturėsite kur jo naudoti patys - padovanokite pažįstamam daržininkui, gal gausite mainais šviežio derliaus ;)
♻️ Trečiasis argumentas patiks „zero waste“ judėjimo šalininkams. Kompostas yra antrinis produktas iš atliekų - t. y. atliekų panaudojimas jų nepaliekant. Kompostavimas yra maisto medžiagų grąžinimas ten, kur jos ir turi patekti - į dirvą, į ekosistemą, kur jos bus suskaidytos ir pamaitins įvairiausius mikroorganizmus bei vabalėlius ir galiausiai praturtins dirvožemį, kuris nėra tik medžiaga, kurią matote žiūrėdami į žemę, tai ekosistema.

Kompostuoti galima ne vienu būdu. Iš esmės visi kompostavimo būdai veda prie to paties rezultato, tačiau skiriasi priemonės, kuriose ar su kuriomis kompostuojama bei laikas, liek trunka pats maisto atliekų virtimas kompostu. Apie dažniausius ir retesnius kompostavimo būdus skaitykite nuotraukų karuselėje. ⬆️

Kaip viskas gražiai sužaliavo! Pavasaris smogė

Kaip viskas gražiai sužaliavo! Pavasaris smogė iš visų jėgų - pažadino žolę, lapais, žiedais, pumpurais papuošė medžius ir krūmus, nuspalvino miško paklotę plukėmis, kiškio kopūstais, pievas šalpusnių, saulučių ir kiaulpienių žiedais. Grožis, tiesa?
Bet ar žinote, kad ne tik gražu, bet ir skanu? Ir dar - sveika!
Ar žinote, kad aplink auga nieko nekainuojantys žalumynai, kuriais galite pakeisti tuos perkamus prekybos centre. Tereikia jų prisirinkti ir tinkamai paruošti!
Jauni dilgėlių, garšvų, kiaulpienių lapeliai, laukinės rūgštynės, meškiniai česnakai - kur benueisi, rasi žalią vitaminų kilimą.
Apie šiuos puikius augalus ir jų savybes rašome naujausiame Vandenynai.eu įraše. Kviečiame atrasti - ne tik pastebėti vaikštant, nusiskinti paragauti, bet ir papildyti jomis savo patiekalus ar atrasti naujus! O kad paskatintume jūsų smalsumą - pasidalinome ir keliais receptais 👌

Ar jaučiate pavasarį? Tiesa, pastarosios kelios

Ar jaučiate pavasarį? Tiesa, pastarosios kelios dienos tokios ne visai pavasariškos, bet paukščių giesmės, dygstančios dilgėlės ir garšvos, prisirpę medžių pumpurai jau skelbia pavasarį. O pavasaris kiekvienam, kuris mėgsta sukiršti rankas į žemę - t. y. daržininkui, yra tas metas, kai mintyse jau daržo planas, o ant palangių karaliauja indeliai su dygstančiais augalais.
Tad ir Instagram turinys vis žalesnis - pas ką pomidorų daigai jau po antrus lapus išspaudė, gėlyno puošmenos sudygo ar salotas jau gardina savo daržo ridikėliai.
Apie auginimą ir naujausias Vandenynai tinklaraščio įrašas, kuriame kalbiname Ievą @gyvasdarzas. Apie atradimus ir nesusipratimus darže, apie vištas, antis ir kalakutus, apie maistą, kuris užaugintas pačių ir jo reikšmę. Ir, žinoma, apie tvarumą - darže, ūkyje, namuose.

Naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komi

Naujausioje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama klimato kaitos poveikiui ir kaip galime prisitaikyti prie klimato krizės atlikdami reikiamus veiksmus DABAR. Taip, šie veiksmai nėra personaliniai, kuriuos galiu atlikti aš ar tu - to neužteks. Norint sumažinti klimato kaitos padarinius artimiausioje ir tolimesnėje ateityje turi būti vykdomi globalūs pokyčiai.
Ataskaitoje taip pat atsižvelgiama į žmogaus pažeidžiamumą klimato kaitos akivaizdoje - klimato kaita palies mus visus, nesvarbu kur gyvename. Vieni pajausime kylant vandens lygį, kiti - ekstremalius klimato reiškinius, maisto stygių ar ligas, kurios nebūdingos tai vietovei - pvz. maliarija. Kai kuriuos klimato kaitos padarinius jaučiame jau dabar. Tai verčia mus galvoti apie tai, kaip klimato kaita veikia žmonių gyvenimus šiuo metu, o ne „tik“ kalbėti apie būsimus gamtos, biologinės įvairovės ir oro pokyčius. Galbūt tai pagaliau leidžia mums visiems suvokti, kokia aktuali ši tema ir kad nebereikia gaišti laiko. Mes nebeturime laiko, nes imtis veiksmų reikėjo VAKAR (perkeltine prasme).
Taip, ataskaitoje pakartojama tai, ką dauguma mūsų jau žinojome ar ne kartą girdėjome: mūsų laukia didžiulis jūros lygio kilimas, dėl kurio nuskęs ne tik nežinomos salos, bet ir miestai, kaip Londonas, ar net ištisos šalys, pavyzdžiui, Nyderlandai, išnyks po jūra. Karščio bangos dažniau užklups pažeidžiamiausius žmones. Sumažės maisto saugumas ir vandens prieinamumas. Biologinės įvairovės nykimas ir ekstremalūs oro reiškiniai nebebus reti. Iki 3,6 mlrd. žmonių bus ypač pažeidžiami dėl savo amžiaus, gyvenamosios vietos, skurdo ir pan. Taip, tai beveik kas antras žmogus planetoje.
Kiekviena laipsnio dalis, kurią palaikome žemiau 1,5 °C ribos, yra svarbi. Kiekvienas laipsnis reiškia išgelbėtas gyvybes, o kiekviena išgelbėta gyvybė verta visų įmanomų priemonių. Mūsų pareiga sustabdyti katastrofą. Mes turime išmokti ar tiesiog pradėti daryti dalykus kitaip, kad pakeistume pasaulį ir pagerintume gyvenimo kokybę. Ne tik mums, bet ir visiems, kurie dalijasi šia planeta. Mes atsakingi už tai, ką paliekame savo vaikams, savo vaikų vaikams.
Kalbėkime apie pokytį, reikalaukime pokyčio! 🌍

Daugelis žinome dviejų tipų ūkius - pramoniniu

Daugelis žinome dviejų tipų ūkius - pramoninius bei ekologiškus. Žinome ir kuo vieni skiriasi nuo kitų. Bet yra ir kitokių ūkių, apie kuriuos rečiau kalbama, kurių tiesiog mažiau, bet jie ypatingi. Vienas tokių - @smelyne_ukis, kuriame ūkinikaujama regeneraciniu principu - siekiant atstatyti dirvožemio būklę. Apie dirvą, ūkį ir maisto kokybę skaitykite naujausiame Vandenynai tinklaraščio įraše.

Per kelias savaites pasikeitė Europos istorija. E

Per kelias savaites pasikeitė Europos istorija. Europa jau niekada nebebus tokia, kokia buvo anksčiau. Siaubinga ir bauginanti Rusijos invazija į Ukrainą atkreipė dėmesį į Rusijos, kaip vienos iš trijų didžiausių iškastinio kuro tiekėjų pasaulyje, vaidmenį.
Kokia galima klimato politika artimiausiu metu, skaitykite naujoje tvarumo ir aplinkosaugos profesionalės Rasos Tumaševičiūtės @rasatume apžvalgoje www.vandenynai.eu

#klimatokrizė #klimatopolitika #karasukrainoje #rusijosinvazija #iskastiniskuras #dujos #atsinaujinantienergetika #žemdirbystė

copyright © Vandenynai designed by Kotryna Bass Design