Ar teko ragauti garšvos? O dilgėlės ar pienės? Kiškio kopūsto ar šermukšnio uogų? O ūglių? Gal ragavote medlievos uogų ar meškinio česnako? Miške ar pievoje auga tiek daug valgomų augalų, apie kuriuos mes žinome per mažai. Kiekvieną pavasarį, kai viskas aplink ima žaliuoti, daugumoje pamiškių ir pievų galima rasti augalų, tinkamų salotoms, sriuboms, žaliesiems kokteiliams, arbatoms ir kitiems patiekalams. Turbūt daugelis žinome vaistines žoleles, kurias galima rasti gamtoje – čiobrelius, liepų žiedus, meškauogių lapelius, asiūklius ir kitas vaistažoles. Tačiau valgomieji laukiniai augalai vis dar stokoja populiarumo, todėl šį pavasarį dalinamės keliais populiariausiais valgomais gamtos žalumynais, kurių dabar apstu pievose ir miškuose.
Pats dažniausias ir tankiausiai visur augantis valgomas augalas – paprastoji garšva (lot. Aegopodium podagraria). Garšva liaudiškai dar vadinama vištakoju. Nors daugumos yra laikoma piktžole, ji yra puikus salotų ingredientas. Garšva tinkama vartoti nuo pavasario iki pat rudens, svarbiausia skinti šviežius, šviesiai žalios spalvos lapelius. Skaniausia garšva pavasarį, iki augalui pražystant, nes po to pakinta skonis. Garšva turi ir vaistinių savybių, tačiau šį kartą apie juos nekalbėsime. Garšvoje daug imuninę sistemą stimuliuojančio vitamino C, obuolių ir citrininės rūgšties, taip pat mangano, vario, geležies, tad pavasario salotoms ar žaliam kokteiliui garšvos pats tas!
Didžioji dilgėlė (Urtica dioica) – visų pažįstamas augalas, kurio saldų dilginimą esame pajutęs kiekvienas. Pavasariniai dilgėlės lapeliai itin vertingi ir skanūs, puikiai tinkantys salotoms, kokteiliams ir net sriuboms. Prieš vartojant dilgėles reikia nuplauti ir nuplikyti verdančiu vandeniu, kad jos nebedilgintų. Dilgėlė – augalas, kuriame labai daug kalcio, C, K, E, B grupės vitaminų. Taip pat dilgėlėse daug aminorūgščių, mikroelementų, kurie kartu su vitaminais stiprina ir gydo žmogaus organizmą. Pagal baltymų kiekį dilgėlė nenusileidžia ankštiniams.
Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) – džiuginanti savo saulėtais žiedeliais, yra turtinga vitaminų ir gydančių savybių. Šviežiuose ir, svarbiausia, jaunuose kiaulpienių lapeliuose gausu vitaminų (B1, B2, B5, B6, B12, C, D) ir mikroelementų (geležies, silicio, magnio, natrio, kalio, cinko, mangano, vario, ir fosforo), beta karotino, ksantofilų, chlorofilo.
Jaunus kiaulpienių lapelius bei žiedus rekomenduojama susirinkti ir pasiruošti žiemai juos paprasčiausiai užšaldant. Atėjus žiemai galėsite kiaulpienėmis pagardinti žaliuosius kokteilius ir prisiminti vasarą. Kiaulpienių lapeliai bei žiedynai populiarūs salotų ingridientai, taip pat naudojami mėsai gardinti, pienių medui gaminti, kepiniams.
Pati bandomų receptų neužsirašau, dažniausiai salotas ar žalius kokteilius gaminu viską dėdama iš akies. Neseniai dariau kokteilį su dilgėlėmis, kuris patiko ir metų amžiaus mažyliui, todėl pasidalinsiu jo receptu.
Taigi, į kokteilį dėjau 2 smarkiai prinokusius bananaus, didelę saują jaunų dilgėlės lapelių (prieš tai juos nuplikiau), nedidelę saują špinatų, kelis šaukštus šaldytų žemuogių ir medlievos uogų, šaukštą kanapių branduolių ir šaukštą linų sėdmenų. Įpyliau vandens (iš akies, tad galite reguliuoti tirštumą) ir viską sutryniau elektriniu trintuvu.
Megstantiems salotas siūlau pabandyti laukinių salotų receptu iš Juozo Vasiliausko knygos „Gamtos vaistinė. Žolelių antpilai, nuovirai, pavilgai, vonios nuo visų ligų“:
Dilgėlių salotos: 300 g jaunų dilgėlių lapelių (nuplikytų karštu vandeniu ar porą dienų pabuvusių šaldytuve), 200 g rūgštynių, 200 g gysločių, 100 g svogūno laiškų, 50 y kiaulpienių. Viską švariai nuplauti, smulkiai supjaustyti, įmaišyti 2 gabaliukais supjaustytus kiaušinius, įberti šiek tiek druskos ir išmaišyti. Paskaninti mėgstamu aliejumi.
Pati gamindama salotas dedu tai, ką turiu namuose ir kas man skanu, tad dilgėlėmis bei garšvomis keičiu rukolas ir špinatus, o jei turiu – papildau meškiniais česnakais ar laukinėmis rūgštynėmis, kurios sodyboje auga tiesiog pievoje, taip pat augdavo ir pas mano senelius kaime.
Salotas taip pat galite pagardinti jaunais šalpusnių žiedynais bei lapais, laukinėmis rūgštynėmis, jaunais kiaulpienių lapais (prieš tai 30 min pamirkius juos sūriame vandenyje, kad neliktų kartumo).
Dažniausiai vyraujantis požiūris į kiaulpienes, garšvas bei dilgėles, kad tai piktžolės, neturinčios jokios naudos ir teršiančios išpuoselėtą pievelę. Tikimės, kad susipažinę su šiais vaistingais ir maistingais patiekalais, pakeisite ir jų matymą. Galbūt kitą kartą eidami pasivaikščioti mišku į aplink augančius augalus pažvelgsite kitaip ir net paragausite. Gamtoje nėra nereikalingų augalų. Tiesa, ne visi jie maistingi ar suvis tinkami valgyti – turime ir nuodingų ar stiprų poveikį organizmui turinčių augalų, tačiau yra apstu žalumynų, kuriuos galime įtraukti į savo kasdienį racioną.
Internete galite rasti įvairių receptų su kiaulpienėmis, dilgėlių bei garšvų lapais. Galite vadovautis receptais, arba tiesiog paįvairinti savo mėgstamas salotas bei žaliuosius kokteilius. Nepamirškite, kad svarbiausia skinti kuo jaunesnius lapelius, nes juose ne tik daugiausiai vitaminų, bet ir skonis jų pats geriausias. Taip pat – miško ar pievos žalumynus skinkite vietose, kurios toliau nuo gatvių, kelių, pramonės objektų ir kitų taršos šaltinių.
Skanaus pavasario!