FACEBOOK INSTAGRAM
FACEBOOK INSTAGRAM

Pavasario sėja gyvame darže

2022-04-07

Ar jaučiate, kad jau pavasaris? Net socialiniuose tinkluose jaučiasi pavasaris – daugiau vaizdų iš pasivaikščiojimų ir daiginimo, sodinimo reikalų! Pavasaris visiems sodinantiems ir auginantiems yra pats darbymetis. Kas daigina gėles žaviems kiemo gėlynams, kas ankstyvesnes daržoves, o kas tiesiog augina laiškinius svogūnus ar pipirnes ant palangės. Svarbiausia – auginti. Tad ir šis įrašas apie tą įdomų ir itin naudingą užsiėmimą – auginimą.

Rimti daržininkai pavasario darbams pradeda ruoštis dar žiemą – planuoja daržą, domisi naujomis sėklų ar sodinukų rūšimis, užsisako sėklas. O imant šilti orui namų palanges padengia daigyklos. Aš pati (Gabrielė) tik svogūnų pasisodinau, nes smagu pagardinti salotas ar kitus patiekalus šviežiais traškiais laiškais. Tiesa, dar daiginu saulėgrąžas, nes mėgstu jų skonį, o ir vaikas bei vyras skabo ir valgo. Daržo darbų dar nepradėjau, tik sėklų įsigijau ir kelis žalumynus bei pomidorus, kuriuos auginsiu balkone, pasisėjau. Planuoju, kaip ir pernai, daugelį sėklų sėti tiesiai į dirvą, nes daiginti balkone ir laiku persodinti laiku į dirvą man nepavyksta.

Tačiau, kadangi tiek mudvi su Egle, tiek tikiu ir jūs, sekate ne vieną auginančią Instagram bendruomenės narę, nutarėme vieną jų pašnekinti apie pavasario darbus. Pati asmeniškai žaviuosi Ievos @gyvasdarzas daržais, darbais, įvairiais kūrybiniais projektais ir pačia Ieva, kuri puikus pavyzdys žmogaus, kuris kuo daugiau daro, tuo daugiau spėja. Kadangi apie gyvą daržą kalbančių ir jį rodančių nėra tiek jau daug, nusprendėme pakalbinti Ievą apie jos daržus, augintinius ir, žinoma, tvarumą.

Gyvas daržas nuotrauka

Ar seniai užsiimate daržininkyste? Kokia buvo pradžia? Ar buvo iš ko mokytis ar visgi tai atėjo natūraliai – iš praktikos?

Daržininkyste užsiimu daugiau nei 20 metų. Pradžia buvo, kaip dažnai pasitaiko, gimus vaikams. Juk jų nemaitinsi bet kuo, kas tiko mums. Netikėjau, kad turguje prekiaujančios močiutės augino sveikas daržoves. Buvo įprasta tręšti, todėl nei turguje, nei parduotuvėje parduodamos daržovės netiko. Pradėjau nuo kelių vagų, mažo darželio ir jis vis plėtėsi. Kadangi gyvenome sodų bendrijoje, kaimynai buvo pensininkai, kurie vis patardavo, pamokydavo. Išklausydavau vienų, kitų, ir darydavau kaip man atrodo. Tai taip ir auginau. Vėliau, kai emigravome į Norvegiją, daržą turėjau ir ten, o grįžus į Lietuvą ir apsigyvenus kaime daržas gerokai išsipėtė ir iš esmės pasikeitė koncepcija, požiūris į daržą: jis tapo reikalingas kaip visos šeimos, ne tik mažų burnyčių maitintojas, be to, jis tapo gamtai draugiškas, tvarus.

Kaime gyvenate jau aštuntus metus, ar pasikeitė per šiuos metus požiūris į maisto auginimą? Ar galėtumėte įvardyti didžiausią atradimą įvykusį šiuo laikotarpiu?

Auginant maistą patiems atsirado ir didesnė atsakomybė jį tausoti, nes patys įdedame daug darbo, kad jį užauginti. Vertiname šeimos poreikį, skaičiuojame kiek mums reikia derliaus, kad užtektų. Jei kažkas neužauga – nepuolame pirkti, keičiame panašiais produktais – pavyzdžiui, vienais metais buvo prastas morkų derlius, tad jas pakeitėme pastarnokais. Pačių augintas, o ne atvežtas iš kažkur į prekybos centrą, maistas yra gerokai sveikesnis ir maistingesnis.

Manau didžiausias atradimas – pats malonumas pačiam užauginti nuo sėklos savo maistą ir tas pasitenkinimas, kai pavyksta – kai užaugini tą pirmu kartu neužaugusią daržovę, kai atrandi tas sąlygas, kurių jai reikia. Atradau, jog gamtiniame darže augalams reikia leisti sėtis, daugintis patiems. Taip pat – kad procesas man yra svarbiau, nei rezultatas. Procesas prasideda galvoje, mintyse, per emocijas. Visa tai sudedu į sėjamas sėklas, vėliau – rūpestį augalais, ir tik tada patiriu atradimus dėl esamo ar nesamo rezutlato. Net kai derlių suėda kenkėjai, išsinešu pamoką kitiems metams. Man patinka daržininkystės procesas, tai labai vertinu.

Kaip planuojate reikalingų daržovių kiekius savo šeimai? Ar šie skaičiai kinta kasmet? Ar pavyksta išvengti maisto švaistymo?

Esu parašiusi įrašą Instagram apie tai, kaip skaičiuojame mūsų šeimai reikiamą daržovių kiekį. Žinoma, skaičiai kinta priklausomai nuo tų metų poreikio. Labai svarbu suplanuoti įvertinant ką šeima valgo ir kiek gali suvalgyti, kiek įmanoma laikyti žiemai. Pavyzdžiui, sodinu nedaug cukinijų, nes jos neišsilaiko žiemai, valgome šviežias, o auga jos labai gerai, tai prisisisėjus daug būtų galvos skausmas kur jas dėti. Sėjame ir sodiname tiek, kiek suvartojame, jei vienų daržovių derlius prastesnis, keičiame jas kitomis, vengiame pirkti.

Man prieš kelis metus atradimas buvo ankstyvų, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvų rūšių derinimas, kad ilgiau džiaugtis derliumi. Gal turite atradę kokių kitų- papildomų būdų kaip ilgiau džiaugtis savo daržo gėrybėmis?

Pirmiausia pradedu sėti šiltnamyje tai, kas jau gali jame augti šiuo metu – ridikėliai, žalumynai jau puikiai auga, nors lauke dar gerokai per šalta auginti. Taip pat kai kurias daržoves sėju bent kelis kartus per sezoną, tad galime ilgiau džiaugtis šviežiu derliumi. Tą patį galima daryti šiltlysvėse. Apie jas išsamiai esu parašiusi „Gyvo Daržo atmintinėje“. Taip pat svarbu pasirinkti ir tinkamas veisles – tas, kurios gerai išsilaiko tinkamai sandėliuojant. Šitaip viską derinant galima pasirūpinti didesnę metų dalyti valgyti savo augintą maistą.

Kaip ruošiate derlių žiemai? Kas pas jus šeimoje populiariau – uogienės ar konservuoti produktai?

Konservuojame, šaldome, verdame uogienes. Svarbu renkantis sėklas atsižvelgti į galimybę daržoves ilgiau laikyti – morkos, svogūnai, burokai, moliūgai turi veisles, kurios geriau išsilaiko. Aš sodinu tik dviejų veislių moliūgus. Išbandžiau daugybę veislių, bet tik šios dvi mūsų šeimai geriausios, dar ir dabar turime kelis moliūgus likusius, valgome juos visą žiemą ir net kitą vsarą.

Vaikams, žinoma, labiausiai patinka uogienės, o mes su vyru valgome ir konservuotas daržoves. Konservuoti stengiuosi sveikai: nenaudoju acto nei cukraus, tik truputį aliejaus ir druskos. Viskas rūsyje puikiai laikosi net ir du sezonus, jei pagaminu daugiau.

Ar Jūs turite mėgstamiausias daržoves? O šeima?

Jei apie valgymą, tai man labiausiai patinka saldžiosios paprikos, o šeimynai – agurkai. Kai prasideda jų sezonas, tai atrodo vien jais maitinamės. Žinoma, mėgstam pomidorus ir auginame jų daug. Na, o auginti labiausiai patinka moliūgus ir arbūzus, nes jie duoda didžiausią derlių, kuris laikosi nuo kelių iki keliolikos mėnesių, su jais nebūtina ką nors daryti, taigi, kliūva mažiausiai darbo (šypsosi).

Žinau, kad yra daržovių, kurių daiginimas bei auginimas reikalauja ne tik nemažai laiko, bet ir žinių. Kokios Jūsų auginamos daržovės reikalauja daugiausiai darbo ar žinių, kad sulauktumėte patenkinančio derliaus? Gal yra kurių auginimas visiškai nepasiteisino?

Didžiausias iššūkis šiuo metu yra gumbiniai salierai. Kiek bandau juos auginti – sudygsta labai silpni, išstypę daigai.  Bet man tas iššūkis patinka. Kai galiausiai pavysta užauginti tą daržovę ar vaisių, kuris pareikalavo tiek darbo ir pastangų, apima malonus jausmas – pasididžiavimas savimi, džiaugsmas, kad man pavyko, aš galiu tai padaryti. Man malonumas tuo bandymų keliu pagaliau pasiekti norimą daigumą ir stiprumą augalo. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad pavyksta auginti arbūzus, baklažanus, smidrus. Tiesa, smidrus taip pat pati užauginau iš sėklų, nepirkau daigų. Vietoje sudaiginti augalai tikrai atsparesni ir labiau prisitaikę čia augti, nei tie, kurie daiginti kitomis sąlygomis, o tuo pačiu ir smagu, nes sudaiginau ir užauginau pati ir jau džiaugiamės savais smidrais. Dėl šios priežasties manau ir nėra tų, kurių auginimas nepasiteisino, nes tai iššūkis – sukurti sąlygas, kad užaugtų.

Gyvas daržas nuotrauka

Neseniai Vandenynuose kalbėjome apie genetiškai modifikuotas sėklas – atsparias glifosatams, įvairioms ligoms. Ar naudojate, ar galbūt teko naudoti tokias sėklas? Ar rinkdamasi sėklas atsižvelgiate į jų ekologiškumo sertifikatą?

Ne, nėra tekę. Esu naudojusi tik beicuotas sėklas, nes perkant internetu ne visada gali pamatyti visą informaciją nurodytą ant pakelio, tad ką išsirinkau sužinau tik gavusi siuntinį. Bet nepastebėjau didelio skirtumo atsparume ar daigume tų beicuotų sėklų. Vienintelis jų privalumas, kad jas lengviau sėti, nes geriau matosi. Dėl jų žalos ar naudos labai daug diskutuojama, yra įvairių mokslu pagrįstų nuomonių. Aš laikausi vidurio: renkuosi nebeicuotas, bet jei netyčia pasitaiko, neišmetu, o sėju. Dirvos gyventojai (grybai, bakterijos, mikroorganizmai, fermentai, enzimai ir t.t.) yra neįtikėtinai geri skaidytojai. Vienas medžiagas paverčia kitomis, neutralizuoja, valo ir t.t.

Turbūt daugelio daržininkų tikslas – kaupti savo augalų sėklų banką. Prieš daugiau nei septynerius metus esu dalyvavusi sėklų mainuose Vilniuje, jaunųjų gamtininkų centre, kur daržininkai dalinosi – mainėsi bei pardavinėjo, savo auginamų veislių sėklas. Ar kaupiate savo augalų sėklų banką? Gal tekę kada ir tokiuose mainuose dalyvauti?

Stengiuosi daiginti iš savo sėklų, tačiau ne visas jas pavyksta surinkti, tad nemažai sėklų tenka pirkti. Tiesa, taip pat yra augalų, kurie natūraliai pasisėja darže patys, net migruoja iš vienos lysvės vietos, kur pasėjau juos, į kitą, kur pasisėja patys. Anksčiau būčiau juos persodinus ar neleidus migruoti, bet daržininkystė nugalėjo norą viską kontroliuoti, tad palieku tuos augalus augti ten, kur jie pasirenka. Gal ten jie augs stipresni ir geriau dėrės. Tokiame sėklų mainų renginyje man nėra tekę dalyvauti, matyt todėl, kad vyksta Vilniuje, bet sėklomis esu mainiusis ne kartą, tad savaip vyksta tie sėklų mainai. Ne tik sėklų, bet ir sodinukų! Pernai kaip tik, kai netekau kopūstų derliaus, atvyko draugė į svečius ir kaip žinodama atvežė kopūstų daigų. Sako: “Tiek prisidaiginau, nebeturiu kur dėti, gal tu paimsi?”. Šitaip ir mainomės – sėklomis, daigeliais.

Gyvas daržas nuotrauka

Tie, kurie Jus seka Instagram, matė, kad auginate ne tik vištas, bet ir žąsis, bei kalakutus. Ar seniai auginate vištas, o kitus paukščius? Kokios veislės vištas auginate? Ar planuojate auginti kitus ūkio gyvūnus?

Vištas auginame nuo pat pradžių kai apsigyvenome kaime. Šiemet dauguma mūsų vištų yra vietinės – išperėtos pas mus ir mūsų pačių užaugintos dominančių palikuonės, yra kelios naujokės legbarų veislės, turime plikakalį gaidį. Labai džiaugiamės savo vištelėmis ir margais jų dedamais kiaušiniais. Žąsis ir kalakutus auginame pirmą sezoną. Mane labai žavi žąsys – kokie šnekūs ir socialūs paukščiai. Kasryt pasitinka, kalbasi.

Aš norėčiau auginti avis, tačiau joms reikia tinkamo aptvaro, pastogės, kad būtų saugios. Kiekvienam gyvūnui ūkyje reikia tinkamos vietos, aptvaro, negalima paleisti ganytis laisvai -greit bus pačiupti plėšrūnų.

Kaip atrodo jūsų diena šiuo metu?

Šiuo metu diena labai skiriasi nuo dienos kitais metų laikais, ypač žiemos dienų. Dabar prasideda darbymetis ir jis tęsis visą šiltą sezoną. Šalia rūpinimosi ūkio gyvūnais, vaikais, atsiranda daugybė daigelių, pikavimo, laistymo šiltnamyje, daržo lysvių ruošimo sėjai, mulčiavimo darbų. Auginu daugybę gėlių ir kasmet stengiuosi iš sėklų užsiauginti bent porą rūšių naujų daugiamečių gėlių. Tam reikia atskiro dėmesio, gėles apskritai tenka puoselėti daugiau nei pomidorus (šypsosi).

Ievos kasdienes veiklas ir darbus, bei patarimus apie auginimą kasdien galite sekti jos Instagram paskyroje.

Gyvas daržas nuotrauka

Žinome, kad kompostuojate savaip – įterpiat tiesiai į dirvą ir daug visko darote pati, o kokie dar, tvarumo prasme, pokyčiai įvyko apsigyvenus kaime?

Pradėjau gaminti kosmetiką visai šeimai. Dabar jau gaminu kremus, muilus, hidrolatus. Nors visada rinkausi dėvėtų drabužių parduotuves, bet taip pat pati siuvu, mezgu, mokausi austi. Pagrindinis pokytis buvo noras ir tikslas nepirkti maisto iš prekybos centrų. Vartojame tai, ką auginame patys, bet perkame ėrieną iš kaimyninio ūkio, miltus, kruopas taip pat iš ūkio. Šiemet supratome, jog savo ūkio paukščiams norime patys užsiauginti grūdų, nes pirkti tapo labai brangu. Kiekvienam tvariam pokyčiui reikia apgalvojimo ir laiko, kad įgyvendinimas pavyktų ir duotų ilgalaikį rezultatą. Man atrodo tvariausias mano sprendimas yra daržo auginimas natūralioj aplinkoj, vengiant laistymo, auginant stiprias rūšis, kurios nori čia augti.

Ką auginti patartumėte nedidelius plotus turintiems -pvz prie namo kelias lysves.

Patarčiau auginti tai, ką vartosite – valgysite. Geriausiai ir lengviausiai auga žalumynai, prieskoninės žolelės, ridikėliai, pomidorai, pupelės, žirniai, cukinijos. Galite auginti ir baklažanus bei kitas daržoves, jeigu jas mėgstate, nes jos teikia didelį estetinį pasitenkinimą, puošia. Svarbiausia nesėkite daug tos pačios rūšies daržovių – pvz daug skirtingų salotų, nes joms užaugus vienu metu nespėsite vartoti. Aišku, jeigu esate vegetarai ar veganai, galbūt kaip tik reikia sėti daugiau. Būtina įsivertinti SAVO poreikius, o ne kas ką pataria.

Ieva yra parašiusi puikią knygą – Gyvo daržo atmintinė, kurioje visa informacija daržininkui yra suskirstyta pagal mėnesius. Toks knygos formatas yra itin patogus, nes pradedančiam ar nepatyrusiam daržininkui dažnai būna neaišku kada kokius darbus reikėtų daryti. Tad jei svajojate daržininkauti, o gal net ir ruošiatės – čiupkite šią knygą neabejodami ir turėsite po ranka visą reikalingą informaciją. Daržininko biblija, ne kitaip 🙂

Norime palinkėti jums atrasti daržininkystės džiaugsmą. Nesvarbu, ar jūsų daržas bus tik keli vazonėliai ant palangės, ar nedidelė lysvė prie namo, ar keli arai. Laimė auginti aplanko nepriklausomai nuo daržo dydžio. Sėkite, sodinkite, auginkite ir nepamirškite pasidalinti ir parodyti savo daržą. Auginkime auginančią bendruomenę – #auginu2022

Gausaus ir sveiko derliaus!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *