FACEBOOK INSTAGRAM
FACEBOOK INSTAGRAM

Popierinis, plastikinis ar daugkartinis?

2020-01-27

Jūs stengiatės sumažinti savo paliekamą pėdsaką žemėje. Eidami į parduotuvę nešatės savo maišelį ir taip jaučiatės prisidedantys prie klimato kaitos ir vandenynų taršos mažinimo. Suprantate, kad geriausias būdas keisti klimato kaitos problemas, tiesiog naudoti mažiau daiktų, tuos pačius daiktus naudoti daug kartų, o naujus pirkti tik tada, kai tikrai reikia.

Nei vienas, deja, negyvename idealiame pasaulyje (kol kas) ir pirkti vis tiek einame, na, bent jau maisto. O atėję į parduotuvę dažnai sprendžiame dilemą – kokią pakuotę pasirinkti? Koks maišas geriau: popierinis ar plastikinis? O kaip daugkartiniai maišai? Paanalizuokime, kuo skiriasi šios trys alternatyvos: plastikiniai, popieriniai ir daugkartiniai medvilnės maišai.  

Plastikas ar popierius?

Plačiai žiniasklaidoje kalbama, kad plastikas yra blogai, tad maisto prekių parduotuvės pradėjo siūlyti popierinius maišus prekėms susidėti – kaip tvarią alternatyvą, na žinote, „banginiai sako ačiū“ arba „aš žalias“. Bet ar tikrai? Mums neduoda ramybės mintis, kad ir popieriaus maišai nėra ta pati geriausia išeitis, todėl pasidomėjome kelių atliktų tyrimų rezultatais ir dalijamės jais su Jumis (nuorodos apačioje, jei įdomu paskaityti patiems).

Popieriniam maišui ar pakuotei suirti sąvartyne reikia laiko, o šiuolaikiniuose sąvartynuose apskritai sunkiai kas suyra dėl vandens, šviesos, deguonies ir kitų būtinų elementų stokos. Popierinis maišas ar pakuotė sąvartyne užima daugiau vietos nei iš plastiko pagaminta alternatyva, tačiau popierius yra plačiau perdirbamas nei plastikas, todėl sąvartynuose jo turėtų atsidurti mažiau, jei teisingai jį išrūšiuosime. Bet ar tinkamai mokame rūšiuoti? Ar galime būti tikri, kad rūšiuoja didelė dalis gyventojų? Kyla abejonių. Bet apie tai kitą kartą.

Daugeliui jau žinoma, kad iki suirimo plastikinis maišas ar pakuotė sąvartyne gali gulėti ištisus šimtmečius, kartais net iki 1000 metų. O jei ir suyra, tai  į mažesnes daleles – mikroplastiką. Akivaizdu, kad plastikas laidojamas sąvartynuose amžiams. Galime vadinti sėkme, jei plastikas patenka į perdirbimą. Paskaičiuota, kad plastikui perdirbti reikia mažiau energijos nei popieriui, tačiau ploni plastikiniai maišai stringa įprastose tokio plastiko perdirbimo mašinose. Tam reikia specialiai surinkti tokį plastiką atskirai ir jį perdirbti. Užsienyje yra pavyzdžių, kaip maišai yra surenkami atgal pačiose parduotuvėse, kur stovi konteineris, skirtas būtent panaudotiems prekybiniams maišeliams ir maišeliams.

Plastikinio, popierinio ir tekstilinio maišo pliusai ir minusai

Popieriniam maišui pagaminti reikia 4 kartus daugiau energijos, nei plastikiniam maišui. Be to, popieriui gaminti yra kertami medžiai, kurie, kaip žinome, gamina deguonį ir sugeria CO2. Popieriaus gamyboje daugiausiai naudojamos toksinės medžiagos, kurios teršia vandenį ir orą (pvz., dėl didelės gamybos atsirandantys rūgštiniai lietūs). Popieriniai maišai, kuriuos matote parduotuvėse, dažniausiai gaminami ne iš perdirbto popieriaus, o iš pačios žaliavos, nes tuomet jie yra tvirtesni. Plastikiniai maišai gaminami iš naftos subproduktų, tai reiškia, kad nafta pirmiausia išgaunama kitiems produktams, o tik tada ji naudojama plastikui gaminti. Medvilnės maišams siūti naudojama medvilnė, kurios auginimui naudojama daug chemijos (jei tai ne organinė medvilnė), teršiami vandenys, naudojama energija ir pan. 

Kitas aspektas – transportavimas. Tokiam pačiam kiekiui popierinių maišų transportuoti reikia 7 sunkvežimiais daugiau lyginant su tokiu pačiu kiekiu plastikinių maišų. Medvilniniai maišai gali būti naudojami daug kartų, tačiau transportuoti tokį patį kiekį medvilnės maišų reikia 80 kartų daugiau laivų ir sunkvežimių, nei kad tokiam pačiam kiekiui plastikinių maišų, o tai reiškia ir 80 kartų daugiau CO2.

Plastikinis maišas gali būti labai plonas, bet tuo pačiu ir labai tvirtas, kuris gali atlaikyti 2500 kartų sunkesnį svorį nei jo pats svoris ir likti toks pats tvirtas, kai sušlampa. Štai popieriaus maišo panaudojimo galimybės apribotos svoriu, kurį jame galime nešti, o ir neatsparus drėgmei. Medvilnės maišas tvirtas, tačiau gali peršlapti.

Kalbant apie gamyboje sunaudojamą CO2, skaičiuojama, kad vienam plastiko maišui pagaminti sunaudojama 1,57 kg CO2. Panaudojus jį dar nors kartą, CO2 kiekis vienam plastiko maišui sumažėja iki 1,4 kg. Popierinį maišą reiktų panaudoti bent 4 kartus, kad jo gamyboje išskirtas CO2 pasiektų tokį kiekį (1,38 kg CO2), kiek du kartus panaudotas plastiko maišas. Įsigijus naują medvilninį maišą jį reikia panaudoti bent 171 kartą, kad jo gamyboje išskirtas CO2 būtų lygus 1,57 kg. 

Viename iš tyrimų nurodoma, kad plastikinį maišą panaudojus antrą kartą šiukšlėms susidėti – tai geriau, nei panaudoti plastikinį maišą tik vieną kartą. Kalbant apie gamyboje panaudotus išteklius – toks teiginys yra tiesa, tačiau kaip ir visada, lazda turi du galus.

Kad ir kokia plastikinio maišo gamyba būtų pigesnė, mažiau tarši, nepamirškime, kad plastikas neišnyksta. Naujosios Zelandijos 2016 m. atliktame tyrime nustatyta, kad iš 10 žuvų net 8 rasta mikroplastiko (polisitereno – 55%, polietileno – 21%, ir polipropileno – 11%). Prekėms iš parduotuvės parsinešti maišai daugiausia gaminami iš polietileno. Tame pačiame tyrime nurodoma, kad kasmet į pasaulio vandenis patenka 8 milijonai tonų plastiko atliekų. Daugiausiai prie to prisideda vienkartinis plastikas ir jo pakuotės. Jei nesikeis mūsų vartojimo įpročiai, nebus sisteminių pokyčių ir plastiko gamybos mastai didės kaip iki šiol, prognozuojama, kad iki 2050 m. plastiko bus daugiau nei žuvų (skelbia Ocean Conservancy and McKinsey Centre for Business and Environment, 2015). Plastiko maišai ir maišeliai kenkia vandenynų gyventojams, nes praryti blokuoja virškinimo sistemą ir taip sukelia mirtį nuo išbadėjimo. Pavyzdžiui, jūros vėžliai dažnai sumaišo plaukiojančius plastiko maišelius su medūzomis. 

Vien per metus 6 milijardai plastiko maišų sunaudojama Didžiojoje Britanijoje, 100 milijardų – JAV. Nėra abejonių, kad toks vartotojiškumas kelia aplinkosauginių problemų. Ir nesvarbu, ką naudojate, plastikinį ar popierinį maišą, kiekvieno mūsų perteklinis vartojimas ima viršų. Statistiškai ES plastiko atliekų perdirbama tik 30% (2016 m. duomenys), o plastiko pakuočių per metus vienam asmeniui tenkantis kiekis sudaro 28 kg. 

Ką galime padaryti mes, kad paliktume kuo mažesnį pėdsaką žemėje

  1. Venkime vienkartinių maišų, maišelių, pakuočių, kurių daugiau panaudoti nebegalėsime.
  2. Nesvarbu, kokį maišą turime, naudokime jį tiek kartų, kiek įmanoma.
  3. Įsigyjant naują maišą, rinkimės jį pagamintą vietoje (o ne pasiūtą tolimuosiuose užjūriuose) iš perdirbtų medžiagų ar persiūtą (jei kalbame apie medžiaginius) arba galime ieškoti įsigyti maišų iš „antrų rankų“.
  4. Neleiskime savo pirkinių maišui tapti šiukšle – panaudokime dar ir dar kartą, perdarykime į ką nors kiką (pvz., panaudokim meniniams užsiėmimams su vaikais ar pan.) arba perduokite kitiems, kas gali panaudoti kitiems tikslams (pvz., Replastico2 ar Precious Plastic Lithuania), ir, galiausiai, išrūšiuokime perdirbimui.

Taigi, palyginus plastikinio, popierinio ir medvilninio maišo alternatyvas, galime daryti išvadą, kad jei jau pereinama prie daugkartinės alternatyvos, t.y., daugkartinio medvilninio ar kitokio maišo, jis turi būti naudojamos daug kartų, kad būtų tvarus sprendimas. 

Informacijos šaltiniai:

  1. Plastiko atliekos ir jų perdirbimas ES: faktai ir skaičiai;
  2. Washingtonpost: Paper or Plastic?;
  3. Life Cycle assessment of supermarket carrier bags: a review of the bags available in 2006;
  4. Life Cycle assessment of grocery carrier bags, 2018;
  5. Comparison of Environmental Impact of Plastic, Paper and Cloth bags, 2011;
  6. Consultation Document: Proposed mandatory phase of single-use plastic shopping bags, 2018 New Zealand.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.