FACEBOOK INSTAGRAM
FACEBOOK INSTAGRAM

Šeimos valgiaraščio planavimas (3) Ievos patirtis

2019-12-10

Trečiajam pokalbiui pasikvietėme savo patirtimi planuojant maistą pasidalinti tinklaraščio Dar kas nors autorę Ievą Vilkę. Ieva tinklaraštyje ir Instagram paskyroje dalinasi savo kasdieniais atradimais, įspūdžiais bei žiniomis apie tvarumą. Štai ką ji apie save rašo savo tinklaraštyje: „Vieną dieną mano įprasta pasaulėžiūra subyrėjo. Supratau, kad kiekvienas turime gamtai žalingų įpročių ir, to nesuvokdami, patys prisidedame prie klimato kaitos. Vadinu tai slaptu kasdieniu kenkimu gamtai. <…> Nusprendžiau kasdien pagalvoti, o gal yra dar kas nors, ką šiandien galiu padaryti?

Kaip pavyksta išvengti sugedusio/pasenusio ar pan. maisto savo namuose?   

Kad namuose turimas maistas nesugestų greičiau, nei spėjam jį suvartoti, su vyru išsiugdėm keletą naujų įpročių. Visų svarbiausia taisyklė mums yra stengtis maisto nusipirkti tik tiek, kiek reikia, todėl būtinai planuojame savo valgiaraštį ir susidarome pirkinių sąrašą. Parsinešę maisto produktus namo juos „strategiškai“ sudėliojame į vietas. Greičiausiai gendančius produktus tiek šaldytuve, tiek spintelėse dedame į priekį, kur juos lengviausia pasiekti, o šviežesnius, ilgiau galiojančius produktus sudedame giliau. Virtuvėje mums svarbi minimalistinė, „spartietiška“ tvarka – spintelių ir šaldytuvo neperpildome, kad kuo geriau matytume visą turimą maistą. Dar pasidomime, kaip taisyklingai produktus laikyti. Štai sužinojome, kad salieras geriausiai laikosi įvyniotas folijoje, pieno produktams laikyti labiausiai tinka šaldytuvo vidurinės lentynos, kur šalčiausia, o senesnę, bet dar gerą duoną galima užšaldyti. Pasitikriname produktų „tinka vartoti iki…“ datas, bet dėl „geriausias iki…“ terminų nesukame sau galvos. Žinome, kad tokie produktai saugūs vartoti ir po galiojimo datos. Tai tik keli paprasti pavyzdžiai, nors su laiku sužinome vis daugiau būdų kaip geriau išsaugoti bei suvartoti turimą maistą. 

Dar lapkritį savo tinklaraštyje darkasnors.org dalinaisi įrašu apie maisto švaistymą arba tiksliau „Kodėl ir kaip nešvaistyti maisto“. Gal galėtum išskirti esminius dalykus, į ką svarbu atsižvelgti planuojant maistą namuose?

Prieš pradėdami planuoti maistą pasižiūrime, ko dar turime virtuvėje. Greitai patikrinu šaldytuvą su šaldikliu, kruopų ir sėklų stalčių, prieskonių lentyną, vaisių ir daržovių krepšį ant spintelės. Likęs maistas neretai pasitarnauja kaip idėja, ką pirmiausia įtraukti į valgiaraštį, o kokių produktų daugiau nepirkti. Jei kokio nors naminio, konservuoto maisto gauname iš mamų ir močiučių, tokias gėrybes per daug neatidėliodami įtraukiame į valgiaraštį, kad nepasimirštų. Planuodami maistą būtinai pasižiūrime į mudviejų su vyru kitos savaitės tvarkaraščius ir įsivertiname, kiek kartų gaminsimės maistą patys, o kada valgysime ne namuose. Be pagrindinių patiekalų apgalvojame ir užkandžius – kiek ir kokių nusipirksime, kad nebūtų per daug ar per mažai. 

Savo  tinklaraštyje minėjai, kad maisto su vyru apsiperkate savaitei. Kiek laiko užtruko surasti „aukso viduriuką“, kiek maisto jums reikia? Ar sunku suplanuoti meniu visai savaitei? Pasidalink, prašau, savo patirtimi.

Savo savaitės maisto planavimo rutiną susikūrėme gana greitai, per kokius tris kartus. Nuo pat šio naujo įpročio kūrimo pradžios stengėmės pasilengvinti šią užduotį įsivesdami kokią nors sistemą. Šiai dienai savaitės maisto planą dėliojame taip: 2 patiekalai su mėsa arba su žuvimi, 3 vegetariški patiekalai, iš kurių vienas dažniausiai būna sriuba. Vyras dažniausiai sugalvoja mėsiškus patiekalus, o aš vegetariškus. Šių penkių patiekalų prisigaminame daugiau ir valgome kelias dienas iš eilės. Užkandžiams taip pat turime savaitės planą: vaisiai (po 2 per dieną kiekvienam), juodas šokoladas, riešutų sviestas, sausainiai, koks nors „nuodėmingas“ užkandis, pavyzdžiui, traškučiai. Maistą planuoti mums iki šiol nėra lengva ir gaminti mes nelabai mėgstame, bet išmokome, kad apsipirkti su sąrašu žymiai paprasčiau, nei parduotuvėje svarstyti, ką nusipirkti, o gaminantis namuose paprastus, sveikus ir skanius patiekalus visa darbo savaitė praeina lengviau. Galiausiai, kai tikrai pavyksta neišmesti maisto, visos pastangos atsiperka, nes galime džiaugtis patausoję ir gamtą, ir savo šeimos finansus.

Ar galėtum įvardinti klaidas, kurios pasitaikė kelyje planuojant maistą, kurių patartum išvengti pradedantiesiems?

Dažniausiai maistą planuojame ir apsiperkame savaitgalį, pailsėję, geros nuotaikos. Anksčiau į tai neatsižvelgdavome, todėl pasitaikydavo apsipirkti pagal savaitgalio nuotaiką. Valgiaraštyje prisiplanuodavom įspūdingų patiekalų, o prasidėjus darbo savaitei pristigdavome jėgų juos visus gamintis! Dabar žinome, kad savaitgaliais galime kepti lazanijas ir švediškus kukulius, o savaitės eigoje puikiai tiks ir grikių košė. Vengiu planuoti maistą ir apsipirkinėti tuščiu skrandžiu, nes taip dažniau pasitaiko prisipirkti, ko nereikia. Stengiuosi pasidaryti visą pilną produktų sąrašą ir parduotuvėje jo laikytis. Tam naudoju programėlę (pvz., “Out of Milk”), kurioje lengva susidaryti sąrašą, o po to produktus vieną po kito išmesti iš sąrašo vienu piršto prilietimu. Planuodami nepamirštam atsižvelgti ir į tai, kas šiuo metu šviežiausia pagal sezoną, nes toks maistas ir sveikiausias, ir pigiausias. 

Savo IG paskyroje rašei, kad pradėjai kompostuoti namuose, kas iš esmės leidžia sumažinti CO2 ir metano taršą, nes sąvartyne pūdamas maistas būtent ir sugeneruoja didelius jų kiekius. Kas paskatino pasiryžti tai daryti namuose? Ar kompostavimas iš esmės namuose leidžia sumažinti išmetamų atliekų kiekį ir ar komposto priežiūra namuose sudėtinga?

Kompostavimo idėja mane domino nuo pat ekologiškos gyvensenos kūrimo pradžių, bet kurį laiką neskubėjau domėtis ir pradėti kompostuoti. Juk pradžioje jau ir taip labai daug visko pakeičiau, kad tik nešvaistyčiau maisto: išmokau planuoti ir prižiūrėti maistą, permąsčiau mūsų valgymo įpročius, net pradėjau su savimi nešiotis daugkartinę maisto dėžutę, kad galėčiau parsinešti ir vėliau suvartoti savo per didelių porcijų likučius iš kavinių ir restoranų. Tik laikui bėgant, kai visi gyvensenos pokyčiai mums galutinai prigijo ir tapo savais, ėmėm pastebėti, kad maisto atliekų (graužtukų, žievelių…) vis tiek dar susidaro nemažai ir panūdom jas panaudoti prasmingiau: gaminti puikią žemę savo namų augalams. Dabar maisto atliekų beveik visai neišmetame ir mišrių buitinių atliekų konteineris mums praktiškai nereikalingas. Kompostuoti namuose mums nėra nieko sudėtingo, nes naudojam tam puikiai pritaikytą „Eco pets“ maišą, o jo kūrėjai mums labai gerai išaiškino, kaip juo taisyklingai naudotis.

Ką patartum vis dar svarstantiems apie kompostavimą namuose, bet nesiryžtantiems?

Tiems, kurie vis dar svarsto apie kompostavimą, siūlau neskubėti – gal šį ekologiškos gyvensenos etapą tiesiog prieisite vėliau. O jei smalsu, vis grįžkite pasidomėti. 

Ačiū Ievai už pokalbį, o jos tvarius atradimus ir istorijas, ką šiandien galiu padaryti dėl žemės, kviečiame stebėti Instagram paskyroje Dar kas nors.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.