Ar nors kartą susimastėte, kiek kasdienė mūsų veikla: asmens higiena, drabužių skalbimas, prekių ir paslaugų pirkimas, maisto gaminimas turi įtakos vandens suvartojimui? Ar bent bandėte įsivaizduoti, kiek ūkinėje ir ekonominėje veikloje, pavyzdžiui, žemės ūkyje, gyvulininkystėje, viešosios ir privačios infrastruktūros palaikyme ar maisto ir produktų gamyboje, sunaudojama gėlo vandens?
Susimastėme mes ir siūlome paskaičiuoti kartu, kiek ir ko galime pagaminti sunaudojant didžiulį kiekį 82000 litrus vandens. Pasirinkome šį skaičių, nes tiek statistiškai per metus sunaudoto gėlo vandens tenka vienam Lietuvos gyventojui (2017 m. LR Statistikos departamento duomenimis). Aštuoniasdešimt du tūkstančiai litrų vandens, perskaitėte teisingai.
Pradėkime nuo rūbo, kurį daugelis turime mūsų spintose – džinsų. Kaip manote, kiek litrų vandens reikia vienai porai džinsų pagaminti? Skirtingi šaltiniai nurodo skirtingą kiekį – nuo 7000 iki 11000 litrų. Mes paėmėme viduriuką – 9000 litrų. Tiek litrų vandens yra sunaudojama pagaminti vienus džinsus. Nuo pluošto jiems auginimo iki galutinio produkto ir jo priežiūros. Vienai porai džinsų!
Dar turime 73000 litrų. Kad būtume apsirengę, prie džinsų reikia bent jau marškinėlių. Taigi, pagaminti vienus medvilnės marškinėlius reikia nei daug nei mažai – 2700 litrų vandens. Lyg ir nedaug, ar ne? Bet čia susiduriame su kita problema. Marškinėliams reikalinga medvilnė auginama naudojant pesticidus, o medvilnės pluošto gamybai – įvairūs minkštikliai ir dažai, turintys ftalatų ir kitų cheminių junginių. Tai teršia vandenis, net ir tuos, kurie į marškinėlių gamybą neįskaičiuoti.
Prie džinsų ir marškinėlių apsiauname odinius batus, kuriems pagaminti reikėjo ne mažiau kaip 13700 litrų vandens. Liko 59300 litrų vandens. Tebūnie tai vasara ir daugiau drabužių mums šiandien nereikia. Išėję į lauką sėdame į automobilį, kuriam pagaminti buvo sunaudota vidutiniškai 68000 litrų vandens. Ar nepalikote namuose telefono, kurio gamybai sunaudota apie 900 litrų vandens?
Galime toliau ir nebetęsti, nes jau viršijome visus, per metus vieno asmens Lietuvoje statistiškai suvartojamus gėlo vandens litrus.
Kuo daugiau turime daiktų, kuo daugiau vartojame, tuo didesnis kiekvieno mūsų paliekamas vandens pėdsakas. Dar neskaičiavome kasdienių veiklų. Jei trumpai – vienas kavos puodelis – tai 140 litrų, stiklinė alaus – apie 76 litrų, o suvalgytas vienas avokadas – 230 litrų vandens pėdsakas.
Individualus asmens vandens pėdsakas yra vertinamas ir prilyginamas gėlo vandens kiekiui, reikalingam pagaminti suvartojamiems produktams ir paslaugoms. Pasiskaičiuoti savo asmeninį vandens pėdsaką galite pasinaudoję https://www.watercalculator.org/ puslapio skaičiuokle.
Turint galvoje, kad tik 1 proc. gėlo vandens žemėje yra prieinamas ir naudojamas, kiek mes jo dar turime likusio neužteršto? Statistika rodo, kad tik kas 6 žmogus turi švaraus geriamojo vandens. Per parą į žmogaus organizmą su maistu patenka 600-900 ml vandens, apie 1,5 l išgeriama. Žmogus per 70 gyvenimo metų pro organizmą prafiltruoja apie 70 000 litrų vandens. Gyvenant Lietuvoje, kur vandenį gali gerti iš čiaupo, nė nepagalvoji, kad yra kraštų, kur vanduo neprieinamas. Tausokime savo žemės išteklius – tai mūsų turtas.
Turbūt galvojate, ką daryti ir kaip mažinti savo paliekamą vandens pėdsaką? Atsakymas paprastas – mažiau vartoti. Galvoti, ką perkate ir kodėl? Klausti savęs, ar tikrai Jums reikia dar vienų marškinėlių, ar galite ryte valgyti grikių košę, o ne skrebutį su avokadu. Siūlome prieš perkant galvoti ir rinktis atsakingai.
Kviečiame pažiūrėti du paaiškinančius video apie paliekamą vandens pėdsaką gaminant ir dėvint medvilnės marškinėlius:
National Geographic video “How Your T-Shirt Can Make a Difference” https://www.youtube.com/watch?time_continue=36&v=xEExMcjSkwA
ir Ted-Ed video “The life cycle of a T-shirt” https://www.youtube.com/watch?v=BiSYoeqb_VY