FACEBOOK INSTAGRAM
FACEBOOK INSTAGRAM

Buityje susidarančios pavojingos atliekos: kas tai ir kaip teisingai jas išmesti (1 dalis)

2020-03-02

Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių, taip galima būtų apibūdinti atliekų, susidarančių namuose rūšiavimo iššūkius. Jei dar atskiriame plastiką nuo popieriaus ir stiklo, daugybė kitų atliekų yra iššūkis kiekvienam, norinčiam gyventi tvariai ir išmesti atliekas ten, kur joms ir vieta. Kaip ir kiekvieną kartą, pasiėmus išnagrinėti, iš pirmo žvilgsnio paprastą dalyką, imi ir susiduri su daug nežinomųjų. Pabandėme išsiaišikinti kaip išrūšiuoti atliekas, kurias prireikia išmesti ne kasdien, bet vis dėl to prireikia.

Šį kartą Vandenynai akiratyje – buityje susidarančios pavojingos atliekos.

Pirmiausia – kokios jos, o tada – kur teisingai šias atliekas išmesti?

Pavojingos atliekos buityje: kokios jos?

Išskiriama nemažai buityje susidarančių buitinių atliekų, jos skirstomos į šias rūšis:

Faktas, kad tokių atliekų negalima išmesti kartu su buitinėmis nerūšiuotomis komunalinėmis atliekomis, nes jos gali kelti pavojų. Pirmiausia – pavojus gali būti keliamas dėl esamų cheminių medžiagų žmogaus sveikatai, o tada ir gamtai. Neteisingai išmetus buityje susidariusias pavojingas atliekas užteršiamas dirvožemis bei gruntiniai vandenys. Taip pat sunkieji metalai, kurių yra automobilių tepalų pakuotėse ir panaudotuose akumuliatoriuose, gali pažeisti žmogaus nervų sistemą, inkstus, sukelti vėžinius susirgimus. Baterijose ir galvaniniuose elementų sudėtyje yra švino, gyvsidarbio ir kitų toksinių elementų, kurie išmesti į buitinių atliekų sąvartynus irstant skleidžia medžiagas, kurios gali pakeisti cheminę dirvožemio sudėtį, nudeginti augalų lapus, gyvūnų odą, o taip pat patekti į gruntinius vandenis.

Kaip atpažinti buityje susidarančias pavojingas atliekas

Pirmiausia, daugelį buityje susidarančių pavojingų atliekų atpažįstame pagal jų paskirtį, pvz., vaistai ar baterijos, akumuliatoriai ar tepalų pakuotės. O kaip žinoti, kurios buitinės chemijos priemonės yra pavojingos, arba kas yra cheminėmis medžiagomis užteržta pakuotė?

Kadangi informacijos daug, šiandien nagrinėjame tik elektros ir elektroninės įrangos, galvaninių elementų ir baterijų, automobilinių atliekų ir pasenusių vaistų atliekų teisingą šalinimą. Kitoje dalyje narpliosime buitinės chemijos, cheminėmis medžiagomis užteržtų pakuočių ar medžiagųs, lakų, dažų ir skiediklių atliekų, gyvsidabrio turinčių atliekų susidarymo ir šalinimo klausimus.

Elektros ir elektroninė įranga

Elektros ir elektroninė įranga – tai veikianti elektros, akumuliatorių ar galvaninių elementų pagalba įranga, pvz., šaldytuvai, skalbimo mašinos, mikrobangų krosnelės, skalbyklės, lygintuvai, virduliai, elektriniai žaislai, elektriniai dantų šepetėliai, elektrinės plaukų skutimo mašinėlės ir barzdaskutės, žibintuvėliai, šviestuvai, monitoriai, spausdintuvai ir kt.

Šių atliekų negalima šalinti kartu su nerūšiuotomis buitinėmis atliekomis. Jų negalima palikti atvirai prie konteinerių. Jos nėra rūšiuojamos nei su plastiko, nei su popieriaus, nei su stiklo atliekomis. Tokių atliekų galima atsikratyti šiais būdais:

Galvaniniai elementai ir baterijos

Galvaniniai elementai daugiausia naudojami televizijos pulteliuose, elektroniniuose žaisluose, laikrodžiuose ir pan. Baterijos – jų dėka veikia mobilieji telefonai, nešiojami kompiuteriai, belaidžiai elektros įrenginiai ir pan.

Baterijos

Netinkamos naudoti baterijos ir galvaniniai elementai tampa atliekomis, kurias būtina rūšiuoti, negalima mesti kartu su buitinėmis atliekomis, nes į sąvartynus patekusios baterijos ir galvaniniai elementai pradeda irti ir skleisti sunkiuosius metalus, tokius kaip nikelis, kadmis, cinkas, švinas ir kt. Šios medžiagos gali patekti į augalus, o iš čia  į gyvūnų bei žmonių organizmus ir sukelti sunkias ligas.

Tokių atliekų galima atsikratyti šiais būdais:

Automobilinės atliekos: akumuliatoriai, alyva, padangos, kuro, tepalo ir oro filtrai

Akumuliatoriai – viena dažniausiai pasitaikančių pavojingųjų automobilinių atliekų. Kai akumuliatoriai ar kitos automobilinės atliekos (kaip alyva, kuro, tepalo ir oro filtrai, alyva sutepta medžiaga ir pan.) yra tvarkomi netinkamai, jie irdami ar pažeidus jų korpusą, į aplinką išskiria daug pavojingų cheminių medžiagų: sunkiųjų metalų. Pvz., akumuliatoriuose esantis švinas gali patekti į organizmą garų pavidalu, per kvėpavimo takus kaip dulkės bei per virškinimo traktą. Švinas, kaip ir visi sunkieji metalai, patekęs į organizmą ūmaus apsinuodijimo nesukelia. Šis metalas kaupiasi organizme ir laikui bėgant gali būti nervų sistemos sutrikimų, nemigos, galvos skausmo, padidėjusio nervingumo priežastimi. Sveikatai pavojinga ir sieros rūgštis, kuri garuoja ir patenka į žmogaus organizmą per kvėpavimo takus. Tai gali sukelti akių uždegimą, kvėpavimo takų susirgimus (pvz., bronchitą), balso stygų, trachėjos uždegimus, paskatinti nykti kvėpavimo takų gleivinę, nosies pertvarą, pakenkti dantims. Sieros rūgštį išpylus tiesiog ant žemės – toje vietoje bus išdeginta visa augmenija. Toliau skverbdamasi per dirvožemį sieros rūgštis gali patekti į gruntinius vandenis, užnuodyti maistui auginamus augalus ir per juos patekti į žmonių ir gyvūnų organizmus.

Tokios atliekos šalinamos nuvežant ir išmetant didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse (yra tam tikri apribojimai dėl kiekių, šalinamų per metus).

Projektas ESU ATSAKINGAS (spauskite nuorodą https://esuatsakingas.lt/vairuotojams) siekia supažindinti vairuotojus su atliekų rūšimis bei tinkama jų tvarkymo svarba. Taigi, čia rasite daug naudingos informacijos apie tai, kokį pavojų kelia neteisingai išmestos automobilių pavojingos atliekos ir kur tokios atliekos surenkamos (pateikiamas ir interaktyvus žemėlapis).

Pasenę vaistai ir medicininės atliekos

Pasenę vaistai – tai vaistai, kurių galiojimo laikas jau yra pasibaigęs. Vaistų negalilma šalinti kartu su buitinėmis atliekomis, nei šalinti kartu su nuotekomis dėl to, kad tai cheminių medžiagų junginiai, galintys turėti įtakos dirvožemiui, gruntiniams vandenims, o tuomet ir žmonėms, augalams ir gyvunijai.

Pasenusius vaistus priima visos vaistinės nemokamai. Juos reikia išimti iš popierinių dėžučių (jas rūšiuoti kartu su popieriaus atliekomis), o į vaistinę nešti pasenusių vaistų lakštelius su tabletėmis ir buteliukus su skystais vaistais.

Panaudotų švirkštų, kurie laikomi pavojingomis medicinininėmis atliekomis, taip pat negalima bet kur išmesti. Jei vaistus namuose leidžiatės patys, o ne medicinos darbuotojas, kuris turėtų šių atliekų nepalikti, tokius panaudotus švirkštus ir/ar lašines reikia šalinti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Surinkite ir laikykite saugiai (vaikams nepasiekiamoje vietoje) didesnį kiekį ar iki kol ligai gydyti jų nebereiks tokių atliekų ir saugiai priduokite minėtose stambių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Taip pat prie pavojingų medicininių atliekų priskiriamos ir naudotos medicininės guminės pirštinės, tvarsčiai.

Gyvsidabrinis termometras taip pat yra šalinamas stambiagabaričių atliekų aikštelėse. Jei gyvsidabrinis termometras sudužo, tokiu atveju jį reikia atsakingai surinkti arba kreiptis bendruoju pagalbos telefonu. Visa informacija, ką daryti sudužus gyvsidabriniam termometrui pateikiama Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto tinklapyje (nuoroda: https://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/ka-daryti-jei-suduzo-gyvsidabrio-termometras).

Visgi, dažnai namuose turime ne tik pasenusių vaistų, bet ir maisto papildų – tai maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Pasenusių maisto papildų vaistinės nepriima. Tokios atliekos šalinamos kartu su buitinėmis atliekomis. Bet kaip ir visuomet, dėžutes, buteliukus ir instrukcijas reikia išrūšiuoti, o kas liko – išmesti kartu su buitinėmis atliekomis.

Vitaminai gali būti priskiriami vaistams arba maisto papildams. Pvz., skystas vitaminas D vandens pagrindu priskiriamas vaistams, tad turi būti pristatomas į vaistinę, kad būtų tinkamai pasirūpinta tokių atliekų utilizacija. O gerosios žarnyno bakterijos – maisto papildas. Tokią informaciją rasite ant vitaminų ar maisto papildų pakuotės. Jei neaišku, ar galima mesti į buitinių atliekų konteinerį, visada galite klausti vaistininko, ar tokius vitaminus / maisto papildą priima kaip pasenusius vaistus.

Būkime sąmoningi ir buityje susidarančias pavojingas atliekas išmeskime teisingai, kad nepadarytume žalos ne tik gamtai, bet ir patys sau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *