Straipsnio autorė Gabrielė Žičkutė (IG @privatus_radioaktyvumas)
Laimingi tie, kurie gali džiaugtis daržu nuosavame kieme, o kurie gyvena daugiabučiuose, turi pasitenkinti daržu ant palangės ar balkone, nebent gyvena tolėliau nuo judrių gatvių ir kitų taršių vietų bei turi šaunius kaimynus, palaikančius bendruomeninio daržo idėją. Taigi – jei Jūs viena (-s) iš tų, kurie nori užsiauginti daržovių ar prieskoninių žolelių balkone, noriu pasidalinti su Jumis keliais patarimais bei savo sėkmėmis ir nesėkmėmis.
Žinoma, daržas balkone nepakeis tradicinio daržo ir neduos tiek derliaus, kad nebereikėtų pirkti daržovių turguje ar parduotuvėje, tačiau tai įdomus užsiėmimas tiek suaugusiems, tiek vaikams, kuris gali tapti jūsų meditacija ar pramoga.
Pirmąjį daržą balkone įkūriau 2014 metais, nes anksčiau studentaudama tiesiog neturėjau balkono. Tačiau mano draugystė su daržininkyste prasidėjo dar ankstyvoje vaikystėje, nes tiek mano mama, tiek močiutė, pas kurią kiekvieną vaikystės vasarą atostogaudavau bent kelias savaites, yra tikros daržininkės profesionalės, tad turėjau ir ką stebėti, ir iš ko mokytis. 2020-ieji buvo mano didieji eksperimentavimo balkono darže metai – savo nedideliame balkone bandžiau auginti ganėtinai įvairias daržoves – pomidorus (net aukštas veisles), agurkus, cukinijas, ridikėlius, saldžiąsias paprikas, žirnius, žemuoges, prieskonines žoleles. Pradėjusi balkono daržą neplanavau, kiek ir ko tiksliai auginsiu. Pastebėjusi, kad kas nesudygo, vietą panaudojau kitiems augalams pasėti ar persodinti.
Man tikrai sudygo ir užaugo ne viskas, ką sodinau, nors kai kurios daržovės tikrai auga balkone – tai įrodo kitų balkono daržininkų patirtys, todėl neabejoju, kad mano klaidos bei atradimai gali jums pasitarnauti išvengiant augalų ligų ar prasto balkono derliaus.
Daržo įrengimas balkone nereikalauja didelių išlaidų, tik šiek tiek bazinių žinių. Pradėkime nuo reikalingų daiktų ir balkono pritaikymo daržui. Žinoma, tam reikalingas planas ar vizija – kas bus auginama balkono darže. Populiariausi „augintiniai“ yra vyšniniai pomidoriukai, laiškiniai svogūnai, grąžgarstės, pipirinė, petražolės, bazilikai bei kitos prieskoninės žolelės. Žinoma, šis sąrašas gali plėstis priklausomai nuo balkono dydžio ir krypties. Dauguma daržovių „nemėgsta“ kiaurą dieną kepinančios vasaros saulės, tad šešėlis dalį dienos yra palankesnė aplinka vešėti augalams.
Mano balkonas yra rytų pusėje, tad vasaros metu artėjant pietų metui jis tampa tikru šiltnamiu, todėl augalai, kurie sunkiau pakelia karščius, tokiame balkone kenčia.
Auginant per daug augalų vienu metu pristigsite vietos ir greičiausiai nespėsite visų reguliariai apeiti, tad mano siūlymas – išsirinkti augalų rūšis, kurias turėtumėte laiko prižiūrėti.
Pomidorai
2014 metų vasarą balkone auginau vien pomidorus, ekspermentavau su veislėmis, tad sodinau tiek vyšninius pomidorus, tiek žemaūges bei aukštaūges pomidorų veisles. Jei norite auginti ne vien smulkiavaisius pomidorus, kuriems užtenka tiesiog didesnio vazono ar erdvesnio lovelio dviem – trims augalams, geriau rinktis žemaūges pomidorų veisles, nes aukštaūgiai užima nemažai vietos, bei sunaudoja daug energijos augimui, todėl, bent man, jie davė itin mažai ir smulkių vaisių. Pomidorus galima sodinti tiek į erdvius vazonus – lovius, kuriuose užtektų vietos ir pomidoro šaknims ir pakankamam kiekiui žemės, tiek į specialius pomidorų žemių maišus, kuriuose tereikia iškirpti skyles ir įsodinti sodinukus. Tokių maišų naudoti dar neteko, nes turėjau nemažai vazonų ar lovių, kuriuos patogu perkelti esant poreikiui.
2020 metais auginau vieną hibridinę veislę aukštaūgių pomidorų, kurių vaisiai iš esmės dydžiu ne itin pralenkė smulkiavaisių pomidorų vaisius, nes daigai daugiausiai energijos sunaudojo augimui į viršų, o vaisių mezgimui ir brandinimui nebeliko jėgų. Mažaūgiai ir smulkiavaisiai, kuriuos auginau davė daugiau naudos ir buvo lengviau prižiūrimi.
Šiais metais planuoju auginti tik smulkiavaisius pomidorus, kurie užima gerokai mažiau vietos ir reikalauja mažiau priežiūros.
Agurkai
2020 metais pirmą kartą balkone auginau agurkus. Rinkausi hibridinę veislę, kuri puikiai augo ir vedė vaisius, tačiau balkone įsikūrus baltasparniams agurkai tapo pagrindine jų veisimosi vieta ir buvo greitai naikinami.
Ridikėliai
Pernai metais buvo visiška nesėkmė, matyt, pasėti kibire su per aukštais kraštais išstypo, ir nebesubrendo. Tuo pačiu, manau, kad jiems buvo per karšta, todėl šiemet bandysiu juos sėti gerokai anksčiau.
Saldžiosios paprikos
Jos mano balkone užmezgė nedidelus vaisius, tačiau jų buvo ne vienas, manau, skiriant didesnį vazoną būtų galima tikėtis ir didesnio derliaus.
Grąžgarstės, petražolės ir kita „žaluma“
Auga puikiai, tad tikrai rekomenduoju jiems paskirti vietą savo balkono darže ir itin atkreipti dėmesį į sėjimo terminus, nes, pvz., grąžgarstės ar lapiniai ridikėliai gali sudygti ganėtinai žemoje temperatūroje, tad juos galima sodinti anksti ir džiaugtis puikiu vitaminų papildymu jūsų patiekalams ar žaliesiems kokteiliams.
Cukinijos bei moliūgai
Šie balkone dygsta puikiai, bet man dar neteko jų užauginti tiek, kad užmegztų vaisius. Šioms daržovėms augti reikia daug vietos ir derlingos žemės, tad, jei norite bandyti, siūlau sukurti jų lipimui patogią atramą ir sodinti į didesnės talpos kibirą, kuriame būtų itin gera žemė. Turėdama daržą lauke, moliūgų sodinukus sodinau į pernykščio komposto krūvą, uždengtą juoda plėvele, o cukinijas į gerą žemę patręštą perpuvusiu karvių mėšlu. Moliūgai išsirangė per pusę manojo kiemo pievos, tad pagalvokite, ar tikrai turėsite užtektinai vietos.
Žirniai
Žirniai vaiisius užmezgė, bet, matyt, dėl vietos vazone stokos arba dėl įsisukusių baltasparnių, vaisiai nesubrendo. Manau, kad įmanoma užauginti žirniusturint patogią vietą jiems lipti į viršų bei erdvų vazoną, kuriame jie augtų.
Žemuogės
Žemuoges sėjau iš sėklų, vaisius užmezgė ir subrandino, bet jas galiausiai palaužė įsiveisę baltasparniai. Norintys gausaus žemuogių derliaus gali sodinukų nusipirkti turguje ir sodinti į lovelius. Turėdama daržą kieme pirmaisiais metais pasodinau turguje pirktų žemuogių sodinukų, specialiai pirkau skirtingų – su raudonomis ir baltomis uogomis, tad sūnus kasdien po darželio eidavo patikrinti kiek uogyčių prisirpo ir jas skindavo pats.
Kiekvienas auginamas augalas reikalauja priežiūros, tad prieš juos sodinant ar sėjant reikėtų pasidomėti, kokia yra augalo ir net konkrečios veislės priežiūra – pvz., daliai pomidorų rūšių reikia nuskinti ataugėles, augančias „pažastyse“ – t. y., vietose, kurios yra tarp pagrindinės dalies ir šakos, nes taip sutaupoma augalo energija, kuri vietoje papildomų ataugų, atiduodama žiedų krovimui ir vaisių mezgimui. Išskintas didesnes “pažastis” galite pasodinti į atskirą vazonėlį, kartais jos išleidžia šaknis ir taip gaunate dar vieną pomidoro sodinuką.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar augalas yra savidulkis, ar reikalauja pagalbos žiedų apdulkinimui. Kiek tekę skaityti savidulkiai laikomi žirniai, javai bei kai kurios hibridinės augalų rūšys, bet nenorėdama rizikuoti net ir hibridinių pomidorų žiedus apeinu su teptuku, kad pagelbėti. Neabejoju, kad nenorėsite į savo istiklintą balkoną vilioti bites, tad žiedadulkes pernešti nuo žiedo, ant žiedo, turėsite patys. Savidulkių augalų nėra tiek daug, tad rekomenduočiau balkono daržo augintiniams padėti ir švelniai teptuku pernešti žiedadulkes nuo žiedo ant žiedo, nes visgi įstiklintame balkone nei vėjas, nei vabzdžiai šio darbo neatliks, tad norint gausesnio derliaus, reikėtų užtikrinti, kad kuo daugiau žiedų imtų megzti vaisius. Aš daugiausiai dėmesio skiriu pomidorų žiedų apdulkinimui.
Rinkdamiesi žemes balkono daržui įvertinkite, ką auginsite – yra specialūs mišiniai, kurie skirti pomidorams bei paprikoms, tad jei auginsite juos, galite iš karto įsigyti tokį mišinį, taip pat yra specialūs mišiniai daiginimui, kurie itin patogūs sėti ir daiginti augalus.
Viena pagrindinių augalų priežiūros dalių yra jų laistymas. Balkono daržo augintinius geriausia laistyti anksti ryte arba vakare, kai atslūgsta karštis, nes palaistę dienos metu eikvosite vandenį, kuris vietoj to, kad sudrėkintų žemę, tiesiog išgaruos sušlapinęs tik vazono viršuje esančią žemę.
Vanduo neturi būti karštas ar šaltas, geriausia jį į laistytuvą ar kitą talpą įpilti iš anksto, ypač jei jūsų namuose vanduo kietas kaip manuosiuose ir palikti balkone.
Siekiant išvengti vandens garavimo, kai kuriuos augalus galima apdengti mulču, taip padengiant vazone esančią žemę ir sulaikant drėgmę vazone. Mulčiavimas naudingas ir kaip trąša augalui – tad geriausia naudoti šviežiai nupjautą žolę, tik svarbu, kad ji nebūtų kuo nors užteršta.
Saugokite augalus nuo kenkėjų – tai pagrindinis mano patarimas, atsižvelgiant į pernai metų patirtį. Neįvertinusi galimos baltasparnių žalos praradau didelę dalį savo derliaus. Atsiradus baltasparniams nemačiau jokios jų žalos augalams, tad nesiėmiau jokių priemonių, bet šie kenkėjai ėmė sparčiai gausinti savo pajėgas, ypač ant didžiulių agurkų lapų, ir tuomet pamačiau kaip greit tie lapai jų naikinami. Galiausiai, kai ėmiau su šiais kenkėjais kovoti, jie buvo apėmę visus augalus ir daliai net nepavyko užmegzti vaisių, tad sakau nuoširdžiai – neatidėkite kovos su kenkėjais ir kuo greičiau atskirkite užkrėstus augalus ar imkitės kitų priemonių.
Yra įvairių tradicinių kovos su kenkėjais priemonių, kurias galite pasigaminti namuose iš ūkinio muilo, kalio permaganato, česnakų ar čili pipirų (receptų tikrai rasite internete), taip pat ir pirktinių priemonių. Aš esu gaminusi purškalus iš ūkinio muilo, kalio permanganato, bet pernai, apnikus baltasparniams kovojau su pirktiniu čili pipirų purškalu bei lipniomis juostelėmis (priemones pirkau zaliastotele.lt).
Apsaugai nuo kenkėjų taip pat galima pasodinti žydinčių augalų, kurie šiuos atbaido. Nesu šios srities žinovė, pati tuo tikslu auginau darže medetkas, bei balkone bazilikus, kurie, žinoma, augo ir dėl savo turtingo skonio virtuvėje.
Jei sėklos nedygsta arba dygsta labai prastai, galimai padarėte vieną ar kelias klaidas. Nepergyvenkite, daržininkystėje neklysta tik tie, kurie nebando, tad įvertinkite ką galėjote padaryti ne taip ir bandykite dar kartą. Dauguma sėklų gali būti sodinamos ant pakuotės nurodytu laikotarpiu, tad pradėję daiginimą anksčiau, galėsite kompensuoti nesudygusių daigų trūkumą papildę jų gretas vėliau. Pagrindinės klaidos, su kuriomis susiduriama: per drėgna arba per sausa žemė – pasodinus sėklas visada reikia atsargiai palieti, bet svarbu nepersistengti, nes perlaistytos sėklos ima pūti ar pelyti. Vandens trūkumas neleidžia sėklai dygti, tad laistymas turėtų būti reguliarus ir ne per gausus. Smulkias sėklas, kurios daiginamos beveik žemės paviršiuje geriausia drėkinti su purkštuku, nes pilant vandenį didesnė srovė jas išplauna arba nustumia gilyn į žemę, dėl ko jos gali nesudygti. Visiems daigams reikia šviesos ir šilumos, tad svarbu vazonėlius su pasėtomis sėklomis laikyti pakankamai šiltai (temperatūra dažniausiai nurodoma ant pakuotės) ir ne nuolatiniame pavėsyje. Tam puikiai tinka ir specialios daigyklos, bet galima išsisukti ir su išplautais indeliais nuo jogurtų, grietinės ar kitomis plastiko pakuotėmis, kurios puikiai atstoja mažus vazonėlius – ir taupu, ir tvaru! Norintys kurti daržą terasoje ar neįstiklintame balkone daiginimui turėtų skirti vietą ant palangių ir daigams sustiprėjus dienos metu juos išnešti pasidžiaugti šiluma ir pasigrūdinti. Mano mama pomidorus daigina namuose ant palangės ir kai pomidorai ūgteli iki antrų lapelių, juos kasdien neša laukan (apart kai atšala ar smarkiai lyja) ir laiko per dieną kieme, kad šie apsiprastų.
Dar viena klaida, kuri dažnai pasitaiko, tai senų sėklų sėjimas. Kai kurios sėklos puikiai dygs ir po ketverių metų, tačiau kitos ir po metų gali būti nebedaigios, tad geriau pirkti mažiau sėklų ir jas visas sunaudoti ar padovanoti, nei kaupti ateičiai, nes tikrai gali nutikti taip, kad kitais metais jos nebedygs. Kas reguliariai susiduria su maistinėmis kandimis, turi žinoti, kad šios mėgsta ir sėklas (ypač moliūgų, cukinijų, agurkų), sėklas geriau laikyti sandarioje dėžutėje, kur jos negautų drėgmės. Žemė, kurią naudojate daiginimui taip pat svarbi, tad siūlau vengti naudoti seną žemę, liusią nuo kitų augalų, nes joje gali būti kenkėjų ar jų kiaušinėlių arba lervų, tad taip galite pakenkti augalams. Seną žemę geriausia supilti į komposto krūvą sode, ar rudenį išpilti darže ir sumaišyti su daržo žeme. Pati daiginimui renkuosi specialų mišinį, kuris palengvina darbą ir leidžia lengvai pasėti sėklas.
Auginti savo maistą yra smagu ir įdomu, tad galite į šį procesą įtraukti visą šeimą. Mano dabar jau šešemetis sūnus labai noriai juos laisto ir renka derlių jau nuo tada, kai buvo dvejų. Tai ne tik puiki proga užsiauginti savo daržovių, bet ir mokyti vaiką rūpintis augalais ir supažindinti su įvairiais skoniais – patikėkite, ant palangės augančio svogūno laiškas ar balkone augantis pomidoriukas bus gerokai skanesnis ir mieliau valgomas, nes vaikas matys kaip jis auga ir juo rūpinsis.
Auginkime savo maistą kartu – Instagram yra ne vienas balkono daržą puoselėjantis profilis, tad siūlome visus balkono daržo įrašus žymėti #balkonodaržas2021, o istorijose žymėti @vandenynai. Dalinkimės savo patirtimi ir atradimais, klauskime ir padėkime vieni kitiems – kurkime žaliuojančią bendruomenę!