FACEBOOK INSTAGRAM
FACEBOOK INSTAGRAM

Klimato politika karo Ukrainoje akivaizdoje

2022-03-17

Straipsnio autorė Rasa Tumaševičiūtė

Per kelias savaites pasikeitė Europos istorija. Europa jau niekada nebebus tokia, kokia buvo anksčiau. Siaubinga ir bauginanti Rusijos invazija į Ukrainą atkreipė dėmesį į Rusijos, kaip vienos iš trijų didžiausių iškastinio kuro tiekėjų pasaulyje, vaidmenį. Jungtinės Valstijos, Saudo Arabija ir Rusija yra vienos iš pirmaujančių valstybių šiltnamio efektą sukeliančių dujų pardavimo versle. Mūsų ekonomikai vis labiau priklausant nuo energijos, kuri yra kasdienio gyvenimo būtinybė, patikimo ir įperkamo energijos šaltinio poreikis tampa vis akivaizdesnis. Nepaisant visų problemų, susijusių su iškastiniu kuru, jis išlieka pagrindiniu mūsų energijos šaltiniu. Nors iškastinio kuro pramonė norėtų, kad mūsų priklausomybė nuo jų produktų didėtų, akivaizdu, kad tai mūsų visuomenei yra nenaudinga.

Net ir nevertinant iškastinio kuro gavybos ir deginimo daromos žalos aplinkai, jo tiekimo nepastovumas ir kainų svyravimas šį išteklių paverčia ypač problemišku. Dėl mūsų priklausomybės nuo jų iškastinio kuro kyla pavojus Vakarų gebėjimui pradėti ekonominį karą prieš Rusiją dėl jos beatodairiško kaimyninės suverenios valstybės naikinimo. Europa yra tarsi narkomanas, mėginantis pulti savo mėgstamą narkotikų platintoją. Trumpalaikėje perspektyvoje tai nekelia jokios grėsmės.

Analitikai teigia, kad Europos šalys gali greitai sumažinti priklausomybę nuo dujų tiesiog imdamosi efektyvaus energijos vartojimo priemonių ir padidindamos investicijas į atsinaujinančią energiją, o tai jau atitinka Europos siekį iki amžiaus vidurio nustoti pumpuoti į atmosferą papildomų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Karas Ukrainoje gali paspartinti tai, pvz., energijos saugumui užtikrinti naudojant atsinaujinančius išteklius, o ne kaupiant dujas. Daugiau vėjo jėgainių jūroje, saulės energijos, vandenilio ir biometano. Šiuo metu mums reikia įvairinti energijos išteklius. Taip pat turime paspartinti investicijas į renovaciją, kad energijos suvartojimas iš tiesų sumažėtų, o kartu sumažėtų ir mūsų piliečių sąskaitos už energiją.

Klimato kaitos šalininkai nerimauja, nes karas ir Rusijos išteklių poreikis, atrodo, išstūmė klimato kaitą iš politinės darbotvarkės. Manau, kad visiškai pagrįsta dėmesį sutelkti ne į klimato politiką, o į bandymą sustabdyti žudiką beprotį su visu režimu nuo Ukrainos naikinimo. Kol ieškosime energijos išteklių, kurie pakeistų Rusijos iškastinį kurą, ilgalaikis šio karo poveikis galėtų ir turėtų būti – didesnis atsinaujinančiosios energijos poreikis.

Pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimai atnaujina raginimus kurti gamybą ir tiekimo linijas, kurios pirmiausia būtų orientuotos į Europą. Tai irgi yra apgaulinga politinė nesąmonė. Europietiška gamyba plėsis vis plačiau naudojant automatizavimą, robotizavimą ir dirbtinį intelektą, tačiau ne dėl nacionalistinių paskatų, o dėl to, kad sumažėjus pigios darbo jėgos poreikiui gamyboje tai tampa įmanoma. Vis didesnę pasaulio ekonomikos gerovės dalį sudaro paslaugos ir kūrybinė informacijos, analizės, dizaino, sveikatingumo, švietimo ir pramogų gamyba. Pasaulinė aukštųjų technologijų ir protu pagrįsta ekonomika įsitvirtina ilgam. Dėl ryšių, informacijos ir transporto technologijų pasaulinė gamyba yra geriausias būdas gaminti aukštos kokybės pigias prekes ir paslaugas. COVID, klimato kaitos ir karo sukelti trikdžiai nesunaikino ir nesunaikins pasaulinių tiekimo grandinių. Galime tikėtis, kad įmonės ieškos nepatikimų tiekėjų, kad susidorotų su trikdžiais, tačiau pasaulinė ekonomika ir toliau nesustabdomai žygiuos.

Pastangos mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą yra visos kartos užduotis. Skirtingai nuo daugelio kitų taršos formų, iškastinio kuro išmetamas anglies dioksidas bei metanas, susidarantis dėl žemės ūkio ir atliekų, yra giliai įaugę į mūsų ekonomiką. Žemės ūkis – kita tema. Netikėkite iliuzijomis, kad padėsite maisto gamybai sumažindami jos tvarumą. Nepasirinkdami ekoschemų, nepadarydami žemės ūkio atsparesnio gamtinės aplinkos poveikiui ir maisto gamybai. Turime sumažinti savo priklausomybę nuo kalio, gaunamo iš kitų šalių, įskaitant Rusiją ir Baltarusiją. Reikia mažinti trąšų ir pesticidų poreikį. Šių teršalų mažinimo procesas užtruks. Tačiau esu įsitikinusi, kad, pasitelkę išradingumą ir ryžtą, galime sumažinti šių, ypač pavojingų vandens telkiniams, teršalų kiekį. Kai suvaldysime šią taršą, turėsime sumažinti ilgalaikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimąsi atmosferoje.

Tuo tarpu visiškai tikslinga sutelkti dėmesį į didėjančią katastrofą Ukrainoje. Mūsų lyderiai gyvena realiame pasaulyje ir gerbia planetą bei jos gerovę. Akivaizdu, kad V. Putinui nerūpi nei žmonės, nei planeta. Jo iliuzijos yra nepalyginamai didesnės ir pavojingesnės nei bet kurio klimato ar COVID neigėjo. Pasaulinės pastangos sustabdyti Putiną yra svarbesnės už bet kurį kitą mūsų politinės darbotvarkės klausimą. Kovoti su mirtina jėga pasitelkiant ekonominę ir politinę galią gali pasirodyti nepakankama, tačiau visiškai būtina. Skausmo scenos Ukrainoje veria širdį. Rusijos invazijos beatodairiškumas dar niekada nebuvo toks akivaizdus, kaip praėjusią savaitę, kai buvo užpulta ir beveik sunaikinta Zaporožės atominė elektrinė pietryčių Ukrainoje, kai nuolat puolami humanitariniai koridoriai, kai Černobylio atominė elektrinė yra nebepasiekiama TATENA (Tarptautinė atominės energetikos agentūra). Su ilgalaike klimato kaitos grėsme tenka ir dar teks kovoti, tačiau dabar Ukrainos žmonės nusipelno mūsų pagalbos, paramos ir maldų.

Pritaikyta pagal:

  1. Remarks EVP Frans Timmermans on the war in Ukraine and the impact on EU climate and energy policy in the ENVI Committee
  2. The Impact of Russia’s Invasion of Ukraine on Climate Change Policy

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.