Kodėl perkate naujus drabužius? Ar norite “užmušti” savo laiką, kurio, turite per daug? O gal raminate save naujais pirkiniais? Nenorite naujų drabužių labai tausoti, nes pirkote juos pigiai ir žinote, kad galite nusipirkti dar daugiau už taip pat pigiai. O kam tausoti? Patirtis rodo, kad net ir labai saugant, pigūs rūbai jau po kelių kartų atrodo kaip dėvėti porą metų. O kur dar noras būti madingu ir pataikyti į vis besikeičiančias tendencijas? Juk esate girdėję, kad dažnam net ir meilės sau įrodymas yra naujas rūbas spintoje.
Kiek panešioję drabužius, skubate jų atsikratyti, nes nebemadingi, kiek nusitampė, nusiburbuliavo ar prarado spalvą po kelių skalbimų. Manote, kad atidavę drabužius į labdarą ar į tekstilės surinkimo punktus, pasielgėte teisingiau, nei tiesiog išmesdami į konteinerį. Tikitės, kad kas nors juos išrūšiuos, atiduos labdarai ar perdirbti. Deja, daugelis Vakarų Europoje ir Amerikoje dėvėtų drabužių iškeliauja į skurdesnes šalis.
Jeigu manote, kad jums nebereikalingų drabužių kažkam reikia, galime teigti, kad dažniau klystate, nei esate teisūs. Labdaros organizacijos per metus surenka tiek drabužių, kad nebežino, ką su jais daryti, ir, greičiausiai, juos išrūšiavę parduoda. Afrika užversta dėvėtais, bet, dažniausiai, dar nesudėvėtais drabužiais, o vietinė drabužių siuvimo rinka visiškai baigia sunykti, nes kaštai pasiūti vietoje naujus drabužius didesni nei perparduoti dėvėtus.
O kokia situacija Lietuvoje? Per 2018 m. tekstilės medžiagų ir gaminių buvo surinkta 4,03 mln. t. Kaip jums atrodo, kiek jų buvo perdirbta? Ogi 1,14 mln. t – tai sudaro 28,3 proc. viso kiekio. Gal ir neblogi skaičiai, tačiau į sąvartynus nukeliavo kiek daugiau nei pusė viso kiekio – 56,6 proc. 10 proc. viso kiekio buvo sudeginta, 2,6 proc. eksportuota, o likęs kiekis, nurodoma, kad yra apdorojimo procese. Vienam Lietuvos gyventojui tenkantis tekstilės medžiagų ir gaminių atliekų kiekis 2018 metais sudarė 696,7 t. Galima pasidžiaugti tik tuo, kad lyginant su 2017 m., 2018 m. tekstilės medžiagų ir gaminių buvo surinkta 1,322 mln. t mažiau (statistiniai duomenys pagal Aplinkos apsaugos agentūros suvestinius duomenis).
Taigi, ar mūsų, “Vakarų” gyventojų noras turėti daugiau nei reikia, nes pigu, nes galiu, nes …. (galite įrašyti savo variantą) yra vis dar gajus? Nustatyta, kad vidutiniškai dėvima yra tik apie 20 proc. drabužių, kurie yra spintoje.
Pabandykit paanalizuoti, kiek drabužių iš tikrųjų dėvite, kiek “gal užsidėsiu prie progos”, bet tos progos taip ir napasitaiko. O kiek rūbų yra laikomi spintose ir komodose, nors yra šiek tiek per dideli arba per maži? Turime per daug drabužių savo spintose, todėl nesuprantame, kiek jų dėvime, kiek ne. Dažniausiai mums nemieli rūbai nukeliauja į spintos gilumą, turime daug drabužių, bet jie nedera tarpusavyje. O atėjus į parduotuvę ir vėl neatsilaikome impulsyviam pirkiniui – kartais suknelė, kartais palaidinė ir vėl „nusėda” mūsų spintose, nepalengvindami ir taip sudėtingos situacijos. Didelė tikimybė, kad kai spintoje nėra tvarkos, visada kils noras įsigyti daugiau naujų ir greitų (pigių) drabužių. Kodėl taip yra?
Įsigydami naują, pigų drabužį nudžiungame tarsi laimėję loterijoje, bet ar susimąstome, kokia yra tikroji žemos kainos priežastis? Kiek uždirba jį siuvantis žmogus? Kokia medžiagos, iš kurios pasiūtas rūbas kokybė ir išgavimo būdas? Jei megztinis kainuoja 9 eurus, tai siuvėja, geriausiu atveju, už jo pasiuvimą gavo 1 eurą, o didesnė tikimybė, kad tik kelis centus.
Gali būti, kad save raminate, nes nebeperkate greitosios mados parduotuvėse, o renkatės dėvėtų rūbų parduotuves. Tačiau ar perkate jose tik tai, ko reikia, ar vadovaujatės „kada nors apsivilksiu”, „perku, nes kainuoja tik kelis eurus”, „tikrai už tiek galiu sau leisti” mintimis. Ir pareinate namo su dar vienu, nebūtinai reikalingu drabužiu.
Nesvarbu, ar perkate greitos mados gaminius, ar ieškote lobių iš antrų rankų, jei daiktas, kurį nusipirkote, jums nėra būtinas, toks pirkimas yra vartotojiškas. Perkate tik tam, kad pirktumėte, o ne tam, kad patenkintumėte poreikį. Visi įsigyti drabužiai vienokiu ar kitokiu būdu paskui nugula jūsų tolimiausiuose spintos kampuose. Vėliau, atiduodami ar išmesdami juos, grąžinate atgal į pardavimą, į perdirbimą, į sąvartynus ar sudeginimui. Statistiškai didžiausia tikimybė, kaip skaitėte aukščiau – išmestas drabužis atsidurs savartyne.
Jei pakliuvo dėvėtos tekstilės gaminys į perdirbimą, tai Lietuvoje tekstilės gaminius daugiausia perdirba į pašluostes, kurios vėliau naudojamos pramonėje, pvz., automobilių servisuose. Tačiau perdirbti tekstilę į verpalus ir vėl išausti naują audinį – ilgas procesas, reikalaujantis daug darbo jėgos ir energijos. Drabužiai turi būti išrūšiuoti pagal spalvas, sudėtį, iškirptos sagos, užtrauktukai. Gautas siūlas nėra toks tvirtas, koks gaunamas iš pirminių žaliavų. Todėl daug dažniau rasite lauko drabužių, maudymosi kostiumėlių ir sportinės aprangos pagamintos iš perdirbtų plastikinių gaminių, nei iš perdirbtos tekstilės. Sintetinis siūlas, gautas perdirbus plastikinius butelius yra žymiai stipresnis.