Valgau be sąžinės graužimo arba Eat guilt free – taip vadinasi Estos Galgatavičiūtės paskyros soacialiniuose tinkluose. Tikrai, ar gali būti geriau už daugybę skanaus, sveiko ir labai patrauklaus maisto, kurį valgydamas nejauti jokio sąžinės graužimo. Gali būti geriau! Kai maistas ne tik skanus, bet jo gaminimas – pirkimas ir ruošimas yra pukiai suplanuoti, likučiai išradingai panaudojami.
Esta įkvepia ne vieną savo savaitės valgiaraštį planuoti ir apsipirkinėti naudojantis sąrąšu. Taip pat šiais metais prikaustė visų savo sekėjų dėmesį, kai šeimą maitino išleisdama labai nedidelę pinigų sumą.
Kaip pradėjai domėtis maisto planavimu ir maisto tausojimu?
Pradžioje iš savanaudiškų, labiau asmeninių priežasčių – peržiūrėjau finansus ir tuo metu man pasirodė, kad maistui išleidžiu tikrai daug ir jį švaistau. Man kaskart skaudėdavo širdį, kai sugedęs ir ant stalo neturėjęs progos atsidurti maistas savo likimą baigdavo šiukšliadėžėje, todėl vieną dieną sau pasakiau stop – juk išmesdama produktus, išmetu savo pinigus.
Taip ėmiausi pirmojo žingsnio – planuoti savaitės patiekalų meniu ir į parduotuvę eiti tik su sąrašu. Vėliau pradėjau domėtis kaip maisto švaistymas įtakoja klimato kaitą ir eikvoja Žemės išteklius – šiandien mes gyvenam taip, kad per Kalėdas galim valgyti braškes, bet kuriuo metų laiku nusipirkti cukinijų, ar lengvai įsigyti įmantrių daržovių azijietiškiems patiekalams. Maistas keliauja laivais, lėktuvais ir sunkvežimiais, kad tik patenkintų mūsų norus. Deja, bet trečdalis šių gėrybių taip ir neatsiduria mūsų lėkštėse. Todėl savo virtuvėje nuo šiol stengiuosi sunaudoti viską iki paskutinio trupinio, juk žinau, kokia kaina tas maistas atkeliauja ant mano stalo.
Savo Instagram ir Facebook paskyrose daliniesi maisto šeimai planavimo patarimais. Manau, užkrėtei ne vieną taip daryti 🙂 Gal galėtum išskirti esminius dalykus, į ką svarbu atsižvelgti planuojant maistą namuose?
Pirmas dalykas, ką rekomenduoju atlikti dar prieš pasiimant rašiklį į rankas, tai padaryti spintelėse ir šaldytuve esamų produktų inventorizavimą. Peržiūrėkite, kokių produktų dar turite, jie kuo puikiausiai jums gali pasufleruoti, ką gaminti kitą savaitę. Radote ryžių, tai gal pietums plovas ar indiškas karis? Dygsta spintelėje bulvės – išsikepkit kugelį. Radote močiutės gamintos uogienės – vakarienei varškės apkepas. Nepamirškite ir šaldiklio, ten kartais randu tokių pamirštų dalykų, kad dar savaitę galima prasimaitinti. Kartą iš turimų namie maisto produktų šeimą maitinau beveik mėnesį, į parduotuvę užbėgdama tik šviežių daržovių.
Antras dalykas – negaminkit ir neplanuokit tokių patiekalų, kuriems reikia įmantrių ingridientų. Iš patirties sakau, nusipirksit ir paskui nežinodami kur panaudoti išmesit. Įvertinkit savo poreikius, paieškokit internete alternatyvų, gal, pavyzdžiui, vietoj obuolių acto tinka citrinos sultys. Maisto planavimas neturėtų apsunkinti ir taip jau nelengvos buities.
Kaip pati planuoji savo šeimos meniu?
Po kelių metų praktikos ir kelių iššukių instagrame, dabar užtrunku vos kelias minutes – sekmadienį peržiūriu maisto likučius, įvertinu turimus resursus namie, taip pat paklausiu namiškių ar turi kokių nors ypatingų pageidavimų. Susirašau orientacinį patiekalų meniu, tada trūkstamus ingredientus jiems pagaminti ir einu į parduotuvę.
Ar galėtum įvardinti klaidas, kurios pasitaikė kelyje, kurių patartum nedaryti pradedantiesiems?
Buvo keletas, kurias aš dariau.
Chaosas virtuvėje. Net jei ir planuosite savaitės meniu, niekaip neišvengsit maisto švaistymo, jei neįsivesite tvarkos savo spintelėse. Anksčiau produktus laikydavau originaliose jų pakuotėse, būdavo sunku susigaudyti, kiek ir ko turiu bei sužiūrėti galiojimo datas. Tad dažnai prisipirkdavau ingridientų, kuriu jau turiu namuose. Taip po kurio laiko spintelėse gyvena jau šešiolika rūšių kruopų, daug skirtingų makaronų ir pusė turgaus prieskonių. O jeigu jų ilgai nenaudoji, tai, žiūrėk, tose pakuotėse ir gyvybė užsimezga. Todėl man labai padėjo sprendimas produktus laikyti stiklainiuose – viskas kaip ant delno, lengva stebėti besibaigiančius ingridientus ir su saiku pildyti jų atsargas.
Noras namuose turėti mini prekybos centrą. Išties patogu po ranka turėti visko ko tuo metu prireikia gaminant – ir kokosų pieno, ir žirnelių, ir kruopų, ir to ir dar ano. Bet darant kelis iššūkius, supratau, kad su minimaliais resursais tu išeini iš savo komforto zonos ribų, ir gimsta neįtikėtinų patiekalų, kur įprastomis sąlygomis net nesugalvotum. Todėl virtuvėje sau nusistačiau, kad galiu turėti tik po dvi rūšis kruopų, makaronų ir miltų. Ir tik kai baigiasi viena rūšis, galiu stiklainį pripildyti kita. Pavyzdžiui, iš makaronų visada turiu spagečių ir dar kokių nors kaspinėlių ar sraigtelių. Norisi tagliatelle? Pirksiu tik tada, kai pabaigsiu vieną kurią nors rūšį. Taip neapsikrausit virtuvės, bus maloniau joje dirbti, sekti produktų kiekius ir nešvaistysit maisto.
Ėjimas alkanam į parduotuvę. Jeigu norit išvengti impulsyvių ir emocinių pirkinių, neikit į parduotuvę alkani. Tai tikrai blogas sprendimas, nes alkano akys visada užkliūna už įvairių akcijų, skanėstų, ir žiūrėk krepšelyje vietoj reikalingų septynių ingridientų ateinančiai savaitei, jau guli kalnas produktų, skirtų pamaitinti savo keturiasdešimt tris kolegas per kalėdinį darbo vakarėlį. Kad ir kokio racionalaus proto būčiau, parduotuvėje būnant alkanai aš jo tiesiog neturiu.
Produktų galiojimo datų neišmanymas. Dažna priežastis, kodėl maistas yra išmetamas be reikalo, tai data, nurodyta ant pakuotės. Dažniausiai naudojamos datos yra šios – GERIAUSIA IKI (BEST BEFORE) ir SUVARTOTI IKI (USE BY). Skubu paaiškinti kuo jos skiriasi. Pasibaigus GERIAUSIA IKI datai, paprastai produktas būna net nepakitęs, išlaikęs savo tekstūrą ir skonį, bei saugus naudoti, ypač, jeigu jis buvo laikomas nurodytomis ant pakuotės (jei ji buvo nepažeista) sąlygomis. Todėl neskubėkite išmesti tokio maisto, dažniausiai kvapas ir skonis yra geriausias indikatorius įvertinti produkto kokybę. Tačiau atidžiau vertėtų stebėti šaldytuve esančias pakuotes su SUVARTOTI IKI žyme. Tokia data žymimi greičiausiai gendantys produktai – žuvis, mėsa, pieno gaminiai. Reikėtų paisyti ir gamintojo nurodymų – laikymo sąlygų bei temperatūros.
Šaldiklio neišnaudojimas pagal paskirtį. Mane viena skaitytoja pavadino “kameros guru”. Manęs įkvėpta, ji atrado šaldiklį iš naujo ir negalėjo patikėti, kiek visko galima šaldyti. Taip, ši šaldytuvo dalis skirta ne tik ledukams laikyti, joje galima turėti visą arsenalą šviežių šaldytų žolelių, įvairių daržovių, sūrių, sultinio, uogų. Kiek esu išgelbėjus maisto šaldiklio pagalba jau net nebesuskaičiuoju. Ypatingai prieš keliones, kai norisi šaldytuve nieko nepalikti, viską sudedu į dėžutes ir užšaldau – pavyzdžiui, fetos sūrį, varškę, avokadus, čili, citrinos griežinėlius, svogūno laiškus, duoną ir pan.
Kokie būtų patys pagrindiniai patarimai, į ką reikia atsižvelgti planuojant valgiaraštį savo šeimai?
Patarsiu surasti optimalų būdą kaip susiplanuoti meniu ir nešvaistyti maisto atsižvelgiant į savo poreikius, gyvenimo būdą ir kaip dažnai turite galimybę apsipirkti. Ir nėra jokių taisyklių kelioms dienoms planuoti ar kokią pinigų sumą išleisti.
Man, pavyzdžiui, geriausia planuoti ir apsipirkti 3-5 dienom – neapkraunu šaldytuvo ir sunaudoju visus produktus skrupulingai. O ir maistui aš mėgstu išleisti daug, nes man patinka kokybiški ingridientai. Daug svarbiau rezultatas – ką nusipirkai, tą ir suvalgyk. Nešvaistykime maisto, prisiminkime, kokia kaina jis atkeliauja ant mūsų stalo.
Kasdien Estos patarimus ir įkvėpimą skaniai ir valgyti galite rasti Instagram ir Facebook